Santrauka. Intelektinis kapitalas yra pagrindinis veiksnys, padedantis kurti įmonėje pridėtinę vertę, skatinantis ekonominį augimą ir didinantis konkurencingumą globalioje rinkoje. Globalizacijos kontekste auga mažų įmonių poreikis internacionalizuoti savo veiklą. Organizacijų internacionalizacijai didelę įtaką turi intelektinis, o ypač žmogiškasis kapitalas. Šio straipsnio tikslas yra apibendrinti mokslinėje literatūroje aptinkamą intelektinio kapitalo sampratą ir jo vertinimą, išryškinti jo reikšmę bei svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai. Atliktas tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros analize ir sinteze, intelektinio kapitalo bei internacionalizacijos klausimais.Reikšminiai žodžiai: žmogiškasis kapitalas, intelektinis kapitalas, internacionalizacija, intelektinio kapitalo vertinimas, įmonės. ĮvadasLietuvos mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių augimą riboja maža rinka ir joje vyraujanti didelė konkurencija. Todėl, norėdamos sėkmingai augti, įmonės turi ieškoti būdų plėsti savo veiklą tarptautinėse rinkose. Įmonių konkurencingumas ir internacionalizacija yra susiję su turimu intelektiniu kapitalu ir jo panaudojimu. Globalizacijos procesų kontekste svarbiausiu ekonomikos veiksniu tampa ne materialūs ištekliai (finansiniai ir kt.), o žmogiškasis kapitalas, kurio sudėtinės dalys yra įgūdžiai, žinios bei gebėjimai (Gižienė, Simanavičienė 2012;Korsakienė, Diskienė 2015a). Nuolat tobulėjančios ir visiškai naujos technologijos išryškina didėjantį kvalifikuotų, kompetentingų ir išsilavinusių darbuotojų poreikį. Dėl šių priežas-čių žmogiškasis kapitalas ir intelektinis kapitalas tampa svarbiais sėkmingą visuomenės vystymasį, verslo augimą ir internacionalizaciją lemiančiais veiksniais (Lapinskaitė, Krikščiūnaitė 2014). Lietuva, neturėdama jokių gamtos išteklių ar technologijų, kurios suteiktų įmonėms konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose, turi remtis kitu potencialu -žmonėmis, turinčiais stiprią motyvaciją, ambicingais bei gebančiais mokytis ir panaudoti turimas žinias (Kuvykaitė, Alimienė 2004). Kita vertus, internacionalizacijos procese žmogiškojo ir intelektinio kapitalo reikšmę iš esmės lemia įmonės veiklos pobūdis (Godelytė, Korsakienė 2015;Korsakienė, Diskienė 2015b). Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti ir apibendrinti mokslinėje literatūroje aptinkamas intelektinio kapitalo koncepcijas, jų vertinimą ir reikšmę, bei išskirti intelektinio kapitalo svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai.Tyrimo problema: Lietuvos įmonės nepakankamai efektyviai išnaudoja intelektinį kapitalą, todėl yra linkusios daugiau susitelkti į vietos rinką ir jos poreikių tenkinimą.Tyrimo objektas: intelektinio kapitalo įtaka verslo internacionalizacijos procesams.Atliktas tyrimas pagrįstas mokslinės literatūros, nagrinėjančios intelektinio kapitalo ir internacionalizacijos klausimus, analize ir sinteze. Intelektinio kapitalo koncepcija ir sąsajos su žmogiškuoju kapitaluIntelektinis kapitalas yra vienas svarbiausių organizacijos išteklių, padedančių rinkoje kurti konkurencinį pranašumą ir užtikrinančių ilgalai...

Santrauka. Intelektinis kapitalas yra pagrindinis veiksnys, padedantis kurti įmonėje pridėtinę vertę, skatinantis ekonominį augimą ir didinantis konkurencingumą globalioje rinkoje. Globalizacijos kontekste auga mažų įmonių poreikis internacionali-zuoti savo veiklą. Organizacijų internacionalizacijai didelę įtaką turi intelektinis, o ypač žmogiškasis kapitalas. Šio straipsnio tikslas yra apibendrinti mokslinėje literatūroje aptinkamą intelektinio kapitalo sampratą ir jo vertinimą, išryškinti jo reikšmę bei svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai. Atliktas tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros analize ir sinteze, intelektinio kapitalo bei internacionalizacijos klausimais. Reikšminiai žodžiai: žmogiškasis kapitalas, intelektinis kapitalas, internacionalizacija, intelektinio kapitalo vertinimas, įmonės. Įvadas Lietuvos mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių augimą riboja maža rinka ir joje vyraujanti didelė konkurencija. Todėl, norėdamos sėkmingai augti, įmonės turi ieškoti būdų plėsti savo veiklą tarptautinėse rinkose. Įmonių konkurencingu-mas ir internacionalizacija yra susiję su turimu intelektiniu kapitalu ir jo panaudojimu. Globalizacijos procesų konteks-te svarbiausiu ekonomikos veiksniu tampa ne materialūs ištekliai (finansiniai ir kt.), o žmogiškasis kapitalas, kurio sudėtinės dalys yra įgūdžiai, žinios bei gebėjimai (Gižienė, Simanavičienė 2012; Korsakienė et al. 2015; Korsakienė, Diskienė 2015a). Nuolat tobulėjančios ir visiškai naujos technologijos išryškina didėjantį kvalifikuotų, kompeten-tingų ir išsilavinusių darbuotojų poreikį. Dėl šių priežas-čių žmogiškasis kapitalas ir intelektinis kapitalas tampa svarbiais sėkmingą visuomenės vystymasį, verslo augimą ir internacionalizaciją lemiančiais veiksniais (Lapinskaitė, Krikščiūnaitė 2014). Lietuva, neturėdama jokių gamtos išteklių ar technologijų, kurios suteiktų įmonėms konkuren-cinį pranašumą pasaulio rinkose, turi remtis kitu potencialu-žmonėmis, turinčiais stiprią motyvaciją, ambicingais bei gebančiais mokytis ir panaudoti turimas žinias (Kuvykaitė, Alimienė 2004). Kita vertus, internacionalizacijos procese žmogiškojo ir intelektinio kapitalo reikšmę iš esmės le-mia įmonės veiklos pobūdis (Godelytė, Korsakienė 2015; Korsakienė, Diskienė 2015b). Todėl pagrindinis šio straips-nio tikslas yra išanalizuoti ir apibendrinti mokslinėje lite-ratūroje aptinkamas intelektinio kapitalo koncepcijas, jų vertinimą ir reikšmę, bei išskirti intelektinio kapitalo svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai. Tyrimo problema: Lietuvos įmonės nepakankamai efektyviai išnaudoja intelektinį kapitalą, todėl yra linkusios daugiau susitelkti į vietos rinką ir jos poreikių tenkinimą. Tyrimo objektas: intelektinio kapitalo įtaka verslo internacionalizacijos procesams. Atliktas tyrimas pagrįstas mokslinės literatūros, nagrinėjančios intelektinio kapitalo ir internacionalizacijos klausimus, analize ir sinteze. Intelektinio kapitalo koncepcija ir sąsajos su žmogiškuoju kapitalu Intelektinis kapitalas yra vienas svarbiausių organizacijos išteklių, padedančių rinkoje kurti konkuren...