Raktažodžiai: mėginimas žudytis, stresogeniniai veiksniai, psichikos sutrikimai Santrauka Tyrimo tikslas: įvertinti išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumus, jų sąsajas su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Metodai ir medžiaga. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) psichiatrijos klinikoje ir Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) padalinio Psichiatrijos ligoninėje (PL) nuo 2012 m. spalio mėn. 1 d. iki 2013 m. spalio mėn. 31 d. Leidimas atlikti tyrimą duotas Kauno regioninio bioetikos komiteto (Nr. BE-2-37; Nr. P1-138/2012). Tyrimo dalyviams buvo paaiškinti tyrimo tikslai, konfidencialumo ir anonimiškumo principai. Tyrime dalyvavo išgyvenę po mėginimo žudytis pacientai, kurie dėl tokio poelgio buvo hospitalizuoti į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką arba į RKL padalinį PL. Apklausta 240 suaugusių pacientų. Tyrimo metu pacientai apklausti tik vieną kartą. Tyrimo duomenys surinkti apklausus išgyvenusius po mėginimo žudytis ir stacionarizuotus į psichiatrijos skyrių pacientus 3 dienų laikotarpiu po mė-ginimo žudytis. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (Statistinio paketo socialiniams mokslams) 19.0-ąja versija. Rezultatai. Tiriamųjų kontingentą sudarė 101 (42,1 proc.) vyras ir 139 (57,9 proc.) moterys. Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 18 iki 84 metų. Dauguma tiriamųjų turėjo subjektyviai vertinamų traumuojančių įvykių, galėjusių paveikti mėginimą žudytis (93,7 proc.). Tyrimo metu siekta išsiaiškinti tiriamųjų subjektyviai vertinamas priežastis, kurios galėjo paskatinti mėginimą žudytis. Gauti rezultatai pa rodė, kad didžioji dalis tiriamų-jų (93,3 proc.) manė, kad mėginimą žu dytis nulėmė vienas ar keli veiksniai. Nu statyta, kad 38,8 proc.pacientų neseniai patyrė ir išgyveno sunkią stre sinę situaciją. Apie penktadalis pacientų (18,8 proc.) mėginimą žudytis sieja su didelėmis finansinėmis problemomis ir reikšmingais gyvenimo aplinkybių pasikei ti mais. Taip pat, subjektyviu tiriamųjų vertinimu, mėgini mą žudytis paskatino skyrybų procesas, sunkiai sergantis šeimos narys, smurtas ir agresija šei mo je bei seksualinė prievarta. Apie 40 proc. tiriamųjų priežasties, nulėmusios mėginimą žudytis, tiksliai neįvardijo, tačiau manė, kad tokia priežastis buvo. Dauguma išgyvenusiųjų po mėginimo žudytis pažymi, kad mėginimui žudytis turėjo įtakos vienas ar keli subjektyviai vertinami psicho trau muojantys veiksniai. Moterys dažniau mėgino žudytis apsinuodydamos medikamentais negu vyrai. Po mėginimo žudytis išgyvenusiems vyrams dažniau buvo nustatyti komorbidiniai psichikos sutrikimai, o moterims -afektiniai sutrikimai. ĮvadasMokslinėje literatūroje pateikiama, kad mėginimų žu-dytis yra nuo 20 iki 40 kartų daugiau nei savižudybių [2, 6]. Mėginimai žudytis gali pasireikšti skirtingai savižudybės ketinimų atžvilgiu ir pakenkimo savo sveikatai mastu [1]. Nepriklausomai nuo savižudybės ketinimų ir sveikatos pažeidimo laipsnio, bet koks savęs žalojimas atspindi sunkų emocin...