The aim of this study was to evaluate the mechanism of high-energy blunt trauma, age and gender of patients, severity of regional and multiple injury, ventilation time, length of stay in intensive care unit and in-hospital stay, in-hospital complications, and treatment outcome. Materials and methods. Data on 159 patients with severe multiple injuries, meeting inclusion criteria, were collected prospectively and evaluated retrospectively. Results. The mean age of multiple trauma patients was 43.9±1.4 years; males were injured 2.5 times more often than females (P<0.001). More than half (66.7%) of patients were 17–64-year-old males. Majority (83%) of all patients were injured in motor vehicle crashes, and 52.2% of these patients were pedestrians. The mean Injury Severity Score was 29.5±0.8, and severe (Abbreviated Injury Scale score of 3 and more) injuries of extremities, head, and chest made up 69.1% of all injuries. The mean ventilation time, mean length of stay in intensive care unit, and mean in-hospital stay were 5.5±0.7, 7.0±0.8, and 23.6±1.6 days, respectively. Acute lung complications were the most common (25.2%). Systemic inflammatory response syndrome developed in 7.5% of patients, and sepsis in 3.8% of patients. More than one-fifth (20.8%) of polytrauma patients died. Conclusions. Working-age male pedestrians (17–64 years old) made up two-thirds of all polytrauma patients. Severe injuries of extremities, head, and chest were present in 69.1% of all cases. Lung complications were the most common.

Changes in operational procedures in the Lithuanian pre-hospital care provision and management of trauma patients in emergency departments of trauma centers improved the efficiency of trauma care delivery over the 2007-2012 period.

No abstract

Originalūs mokslo tiriamieji darbai 15Infundibulinės laparoskopinės cholecistektomijos metodika turi kokybiškai atsinaujinti Įžanga Atliktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1996-2013 metų tulžies pūslės chirurgijos retrospektyvusis auditas, apibendrinantis 18 metų operacijų patirtį. Svarbiausias tyrimo tikslas -apibūdinti su laparoskopine cholecistektomija (LC) siejamą tulžies latakų sužalojimo riziką. Metodai LC metu, siekdami identifikuoti tulžies pūslės lataką ir jos arteriją, laikėmės infundibulinės metodikos principų. Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai susisteminti į penkias klases pagal Bismutho ir Strasbergo klasifikaciją. Siekdami nustatyti Lietuvos gydytojų publikacijas, kuriose analizuojamos laparoskopinės cholecistektomijos komplikacijos, naudojomės http://scholar. google.co.uk paieškos sistema. Taikyti standartiniai vienfaktoriai ir daugiafaktoriai statistinės analizės būdai. Rezultatai Atliktos 13 274 cholecistektomijos, iš jų LC -11 189 kartus (84,29 %). 5241 (39,48 %) pacientas laparoskopiškai operuotas dėl ūminio, 8033 (60,52 %) -dėl lėtinio cholecistito. Tulžies latakai sužaloti 45 ligoniams, iš jų 42 sužalojimai siejami su LC. Laparoskopinės operacijos metu tulžies latakai buvo sužaloti 2,7 karto dažniau nei per atvirąją (0,38 % vs 0,14 %, ŠS = 2,6149, 95 % PI 0,8097-8,4442, z = 1,607, p = 0,1080). Operuojant pacientus dėl ūminio cholecistito, jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų pasitaikė du kartus dažniau (0,5 % vs 0,24 %, ŠS = 2,1029, 95 % PI 1,1627-3,8034, z = 2,459, p = 0,0140). Su LC siejamų jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:261. 2010-2013 metais jų padaugėjo. Tulžies pūslės latako nesandarumo rizika po LC yra 1:323 (tai didele dalimi atspindi specifinę technologijos problemą). Pagrindinių šoninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:247 (tai chirurginės technikos problema). E klasės sužalojimo rizika 1:1243. 2000-2013 metais su LC siejama 40 % (17/42) jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų. Hospitalinis mirštamumas nuo tulžies latakų sužalojimo buvo 11 % (5/45). Išvados Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai yra nedažni, bet pavojingi. Tyrimas išryškino koncepcinius, sisteminius ir techninius LC trūkumus. Kadangi laparoskopinės cholecistektomijos kultūra prasideda nuo operacijai tinkamų pacientų atrankos, išsamiai infomuoto paciento sutikimo, šiuolaikinių pripažintų technologinių ir techninių priklausinių bei racionalių, pacientų saugumą užtikrinančių sprendimų, ji turi keistis. Ir ne tik įstaigoje, kurioje buvo atliktas šis klinikinis tyrimas, bet ir visose kitose geografinio regiono gydymo įstaigose, jeigu jose praktikuojama tokia pati arba metodologiškai panaši tulžies pūslės chirurgija. Reikšminiai žodžiai: tulžies pūslės akmenligė, cholecistitas, cholecistektomija, laparoskopinė cholecistektomija, tulžies latakai, tulžies latakų sužalojimai, sužalojimai, rekonstrukcija, Lietuva Background This is an audit of the incidence of bile duct injury (BDI) in emergency and elective laparoscopic as well as open cholecystectomies in Vilnius Republ...

Originalūs mokslo tiriamieji darbai 15Infundibulinės laparoskopinės cholecistektomijos metodika turi kokybiškai atsinaujinti Įžanga Atliktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1996-2013 metų tulžies pūslės chirurgijos retrospektyvusis auditas, apibendrinantis 18 metų operacijų patirtį. Svarbiausias tyrimo tikslas -apibūdinti su laparoskopine cholecistektomija (LC) siejamą tulžies latakų sužalojimo riziką. Metodai LC metu, siekdami identifikuoti tulžies pūslės lataką ir jos arteriją, laikėmės infundibulinės metodikos principų. Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai susisteminti į penkias klases pagal Bismutho ir Strasbergo klasifikaciją. Siekdami nustatyti Lietuvos gydytojų publikacijas, kuriose analizuojamos laparoskopinės cholecistektomijos komplikacijos, naudojomės http://scholar. google.co.uk paieškos sistema. Taikyti standartiniai vienfaktoriai ir daugiafaktoriai statistinės analizės būdai. Rezultatai Atliktos 13 274 cholecistektomijos, iš jų LC -11 189 kartus (84,29 %). 5241 (39,48 %) pacientas laparoskopiškai operuotas dėl ūminio, 8033 (60,52 %) -dėl lėtinio cholecistito. Tulžies latakai sužaloti 45 ligoniams, iš jų 42 sužalojimai siejami su LC. Laparoskopinės operacijos metu tulžies latakai buvo sužaloti 2,7 karto dažniau nei per atvirąją (0,38 % vs 0,14 %, ŠS = 2,6149, 95 % PI 0,8097-8,4442, z = 1,607, p = 0,1080). Operuojant pacientus dėl ūminio cholecistito, jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų pasitaikė du kartus dažniau (0,5 % vs 0,24 %, ŠS = 2,1029, 95 % PI 1,1627-3,8034, z = 2,459, p = 0,0140). Su LC siejamų jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:261. 2010-2013 metais jų padaugėjo. Tulžies pūslės latako nesandarumo rizika po LC yra 1:323 (tai didele dalimi atspindi specifinę technologijos problemą). Pagrindinių šoninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:247 (tai chirurginės technikos problema). E klasės sužalojimo rizika 1:1243. 2000-2013 metais su LC siejama 40 % (17/42) jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų. Hospitalinis mirštamumas nuo tulžies latakų sužalojimo buvo 11 % (5/45). Išvados Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai yra nedažni, bet pavojingi. Tyrimas išryškino koncepcinius, sisteminius ir techninius LC trūkumus. Kadangi laparoskopinės cholecistektomijos kultūra prasideda nuo operacijai tinkamų pacientų atrankos, išsamiai infomuoto paciento sutikimo, šiuolaikinių pripažintų technologinių ir techninių priklausinių bei racionalių, pacientų saugumą užtikrinančių sprendimų, ji turi keistis. Ir ne tik įstaigoje, kurioje buvo atliktas šis klinikinis tyrimas, bet ir visose kitose geografinio regiono gydymo įstaigose, jeigu jose praktikuojama tokia pati arba metodologiškai panaši tulžies pūslės chirurgija. Reikšminiai žodžiai: tulžies pūslės akmenligė, cholecistitas, cholecistektomija, laparoskopinė cholecistektomija, tulžies latakai, tulžies latakų sužalojimai, sužalojimai, rekonstrukcija, Lietuva Background This is an audit of the incidence of bile duct injury (BDI) in emergency and elective laparoscopic as well as open cholecystectomies in Vilnius Republ...