Darbe tirtas azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetinių rodiklių dinamikai. Lauko eksperimentas vykdytas 2012–2013  m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje <i>Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol</i>. Tyrimo objektas – gerų kepimo savybių žieminių kviečių veislės ‘Kovas’, ‘Olivin’. Sėjos metu kviečiai buvo tręšti vienanarėmis fosforo, kalio trąšomis (P₆₀K₆₀), o pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, – amonio salietra (N₆₀). Papildomai per lapus tręšti karbamido tirpalu (N₃₀, N₄₀) bamblėjimo ir (N₁₅, N₃₀) pieninės brandos tarpsniais. Tyrimų metu nustatyta, kad papildomas tręšimas N₃₀ ir N₄₀ azoto normomis vėlyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais skatino fotosintezės pigmentų kaupimąsi ir prailgino aktyvios fotosintezės periodą. Veislės genetiniai ypatumai turėjo įtakos pigmentų kau­pimuisi nepriklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis. Gerų kepimo savybių kviečių veislė ‘Kovas’ linkusi kaupti didesnius fotosintezės pigmentų kiekius. Didžiau­sias pig­mentų kiekis nustatytas pieninės brandos pradžioje prieš papildomą tręši­mą N₁₅, N₃₀ trąšų normomis. ‘Olivin’ veislės žieminiai kvie­čiai turi didesnį grynąjį fotosintezės produktyvumo potencialą nei ‘Kovas’ veis­lės kviečiai. Intensyviausiai ‘Olivin’ veislės augalų fotosintezė vyko nuo vamzdelėji­mo iki pieninės brandos tarpsnio (BBCH 43–74), tręšiant N₆₀ + N₄₀, o ‘Kovas’ veislės kviečių – N₆₀ + N₃₀ azoto normomis.