Įmonės, laiku nustačiusios ir įgyvendinusios tinkamas mokesčių taupymo priemones, gali efektyviau panaudoti pinigų srautus, padidinti pelną bei investicijų grąžą. Planuojant mokesčius bū-tina vadovautis įstatymų nustatytais reikalavimais bei mokesčius administruojančių institucijų praktika, kad nekiltų rizikos, jog netinkami mokesčių taupymo veiksmai bus pripažinti mokesčių vengimu. Šis procesas įvardijamas mokesčių optimizavimu. Tyrimo tikslas -išanalizavus mokesčių optimizavimo strategijas, būdus ir metodus, parengti galimą mokesčių optimizavimo modelį Lietuvos verslo įmonėms. Tyrimo metodika -susisteminus mokslininkų pateikiamas mokesčių optimizavimo strategijas, būdus ir metodus, taikant modeliavimo metodą, sudarytas galimas mokesčių optimizavimo modelis. Tyrimo rezultatai -sukurta metodika, kurios pagalba nustatoma mokesčių optimizavimo svarba ir teikiama nauda Lietuvos verslo įmonėms.Raktiniai žodžiai: mokesčiai, lengvata, optimizavimas, modelis, verslo įmonės. JEL kodai: E60, H63. ĮvadasTemos aktualumas. Mokesčių optimizavimas tampa labai aktualus ekonomikos nuosmukio ir krizių laikotarpiu, kada sumažėja verslo galimybės mokėti mokesčius, o valstybėms trūksta lėšų išlaidoms finansuoti. R. Rakauskaitė (2006), tyrinėjanti mokesčių optimizavimą, pasiūlė mokesčių optimizavimo vertinimui taikyti T. Piketty (2013) mokesčių santykį ir skolos išieškojimo rodiklius, kurie parodo nesurinktų mokesčių dalį ir sunkumus, renkant mokesčius. G. N. Mankinw, M. Weinzeirl ir D. Yagan (2009), L. Kaplow (2010) nagrinėjo optimalią mokesčių teoriją ir praktiką, t. y. skirtumus tarp mokesčių teorijos ir mokesčių politikos. Remiantis šia mokesčių teorija, mokesčiai vienodai veiktų tiek mažai pasiturinčius, tiek ir turtinguosius. Pagal L. Kaplow (2010) aptartą apmokestinimo ir viešos ekonomikos teoriją, dėmesys turi būti skiriamas socialinės gerovės didinimui ir valdžios veiksmams, kuriais gali būti pasiekta optimali mokesčių sistema.