Pastaraisiaismetais daugėja pranešimų apie tai, kad sergamumas sunkiomis ir komplikuotomis visuomenėje įgytomis vaikų pneumonijomis (VĮVP) įvairiose šalyse didėja, nors sergamumas pneumonija sumažėjo. Nepaisant skiepijimo pneumokokiniais skiepais, Streptococcus pneumoniae yra dažniausias bakterinės pneumonijos sukėlėjas, ypač – jo serotipai, neįeinantys į pneumokokinius skiepus. VĮVP komplikacijas galima skirstyti į plautines ir sistemines. Dažniausios jų – parapneumoninis pleuritas, pleuros empiema, abscesas, nekrozinė pneumonija, taip pat sepsis ir hemolizinis ureminis sindromas. Komplikuotą VĮVP reikėtų įtarti, kai būklė staigiai blogėja arba nėra teigiamo atsako per 48 val. po skirto adekvataus gydymo bei progresuoja kvėpavimo nepakankamumas. Plaučių rentgenograma bei ultragarsinis tyrimas – tai dažniausi ir paprasčiausi tyrimo metodai komplikuotų pneumonijų diagnostikai, tačiau apie 20 proc. atvejų pokyčiai gali būti nematomi. Tokiu atveju, kai yra indikacijų, rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją. Visi vaikai, sergantys sunkia komplikuota pneumonija, turi būti gydomi III lygio arba jam prilygstančiame stacionare, kur yra vaikų intensyviosios terapijos skyrius, galimybė nuodugniam tyrimui ir daugiadalykei priežiūrai.

Vaikų intersticinės plaučių ligos (vIPL) – tai retos vaikų patologijos, kurių tikslus paplitimas neaiškus. Išskiriamos iki dvejų metų amžiaus ir vyresniems vaikams būdingos IPL. Įtariant vIPL, pirmiausia reikia ieškoti sisteminių priežasčių, įtarti imuninės kilmės ir genetinius sutrikimus, gali būti svarbūs aplinkos veiksniai. Dažniausiai kliniškai liga pasireiškia dažnesniu kvėpavimu, kosuliu, išklausomais karkalais plaučiuose. Vienas iš pagrindinių diagnostinių tyrimų, padedančių nustatyti ligą, yra kompiuterinė tomografija. Vaikų IPL diagnostika ir gydymas dažniausiai remiasi ne klinikinių tyrimų duomenimis, o atvejų analizėmis ir klinikine patirtimi.