Tikslas – išsiaiškinti, kaip kinta tinklainė nėščiųjų hipertenzinių būklių metu ir įvertinti dažniausiai aprašomus akių pokyčius nėščiosioms. Tyrimo metodas – sisteminė literatūros apžvalga. Atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomi tinklainės pokyčiai nėščiųjų hipertenzinių būklių metu. Apžvalga atlikta naudojantis elektronine duomenų baze PubMed (Medline). Rezultatai. Nėštumo metu stebimi akių būklei įtakos turintys hormoniniai, metaboliniai, hematologiniai, kraujagysliniai ir imunologiniai pokyčiai. Akių simptomai išsivysto iki 100 proc. nėščiųjų, kurioms nustatoma preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinių būklių sukelti akies pokyčiai dažniausiai pasireiškia suprastėjusia rega, susiliejančiu vaizdu, fotopsija, regos lauko iškritimu. Autoriai nurodo, kad būklės gali tęstis iki metų po gimdymo, tačiau dauguma akių pokyčių praeina savaime ir rega visiškai atsikuria. Pasitaiko ir vėlyvųjų komplikacijų, kurios gali išlikti visą gyvenimą. Literatūroje dažniausiai aprašomos būklės yra hipertenzinė retinopatija, tinklainės atšoka, tinklainės kraujagyslių okliuzija bei progresuojanti diabetinė retinopatija. Siekiant įvertinti akių pokyčius hipertenzinės nėštumo būklės metu, atliekami įvairūs tyrimai. Dažniausias tyrimas – oftalmoskopija. Itin svarbus progresuojančių būklių stebėjimas ir savalaikis gydymas. Išvados. Hipertenzinės nėščiųjų būklės dažnai sukelia arba provokuoja reikšmingus akių pokyčius, dauguma jų yra grįžtami ir intervencijos nereikalingos. Itin svarbi savalaikė ūmių ir progresuojančių būklių diagnostika bei gydymas, saugus nėščiajai ir vaisiui.