No abstract

The paper presents a position of the authors on the current setup of the multi-apartment renovation process in Lithuania. The conducted investigation includes the actual case study analysis of the group of residential buildings in Birštonas. The paper deals with three areas that have a major impact on the success of the overall renovation process. The areas include the currently applied mechanisms for identifying and evaluating energy efficiency measures, data analysis of measuring actual energy efficiency and determination of the economic feasibility of the renovation process. Research results clearly indicate that the current shape of the program scheme is far from completion. The paper produces recommendations and research findings that could be used for further improvement on the process. Santrauka Straipsnyje pateikta autorių pozicija dėl Lietuvoje vykdomos daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programos. Tyrimas apima grupės pastatų Birštone analizę ir orientuojasi į tris pagrindines sritis, turinčias lemiamą reikšmę bendram daugiabučių namų modernizavimo programos igyvendinimui. Šios sritys yra: taikomi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių identifikavimo ir įvertinimo mechanizmai, faktinių energijos vartojimo duomenų analizė ir pastatų modernizacijos proceso ekonominio patrauklumo vertinimas. Gautos tyrimu išvados rodo, kad daugiabučių namų modernizavimo programa yra tobulintina. Joje apibrėžiama modernizavimo projektų vykdymo ir paramos tvarka turi nemažai prieštaravimų dėl neleistinai didelių faktinių ir skaičiuotinų energijos suvartojimo nesutapimų, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ekonominio efektyvumo nustatymo patikimumo, perdėtos veiklų rizikos koncentravimo galutiniam vartotojui ir pan. Tyrime pateikiama nustatytų problemų apžvalga ir pateikiamos rekomendacijos, kaip ką spręsti.

The EU is considering increasing the GHG emissions reduction target by 2020 from 20% to 30% by committing each member state to tighten up its emission reduction goals. According to the recent study such decision could cost some 2 365 million LTL to Lithuanian economy. Evaluation and comparison of CO₂ abatement costs incurred by the state implementing a variety of measures in different sectors allow choosing a most cost effective policy scenario. The paper focuses on CO₂ emissions related to energy use in buildings. First, this paper reviews the role of the Lithuanian building stock in overall GHG emissions. Then the paper examines the existing studies on the CO₂ mitigation potential and cost in buildings. Given the limitations of existing evaluation and lack of comprehensive modelling in the existing studies, this paper proposes a framework for examining the technology options aimed to inform policy making on the options to reduce CO₂ emissions in Lithuanian housing and service sectors.

DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.erem.59.1.680

Heat consumption of similar buildings under the same climatic conditions normally shows different values. This phenomenon has not been adequately explored yet. The purpose of the paper was to investigate the reasons and extent of heat demand variability by employing uncertainty analysis. This paper addresses uncertainties of building thermal behaviour by combining simplified heat demand evaluation methods with Monte Carlo sampling method. Output of this analysis provides an insight into the variability of the calculation result due to the variation and input parameters uncertainty. The heat demand variation range due to input parameter variation in line with standard requirements was assessed to be ±22 % of the average value.

Santrauka. Neefektyvus äilumos vartojimas senuose daugiabuéiuose pastatuose yra opi problema tiek didelç dali savo pajamii äildymo iälaidoms skiriantiems gyventojams, tiek valstybei siekiant didinti energijos efektyvumo, maáinti klimato kaito ir energinés nepriklausomybés tikslii. TaCiau daugiabuoiij namij modemizavimo programa vis stringa ir kyla grésmé, kad energijos taupymo potencialas artimiausiu metu nebus realizuotas. Analizuojant modemizavimo procese kylanéias problemas ir ieäkant jq sprendimo, äiame straipsnyje analizuojama dabartiniu metu taikoma daugiabufiq namij modemizavimo projektii vertinimo metodika. Démesys sutelkiamas ties veiksniais, lemianôiais pastato savininkii apsisprendimo dalyvauti modemizacijos projekte, tokiais kaip modemizavimo projekto finansinis patrauklumas. Viena iS svarbiii daugiabuôiii namy modemizavimo proceso stabdanéiii problemn yra dabartinis modemizavimo projektu vertinimo metodas. Pirma, sis metodas neatspindi trejopos renovacijos naudos pastato savininkams. Antra, taikomas silumos taupymo prognozavimo metodas yra nepakankamai patikimas. Straipsnyje siuloma vietoje iprasto renovacijos projektii vertinimo método taikyti "trejopos naudos" metod^. Sis metodas atskleidáia renovacijai reikalingn investicijn pasiskirstym^ pagal sukuriam^ naud^. Tokiu büdu galima diferencijuoti renovacijos finansavimo äaltinius, suteikti iSsamios informacijos pastato savininkams. Straipsnyje apraSomas atliktas konkretaus tipinio daugiabuCio namo modemizavimo projekto vertinimas iprastiniu ir "trejopos naudos" metodu. Palyginimo rezultatai rodo, kad, visas investicijas nepagristai priskiriant energijos efektyvumo priemonéms, renovacijos projektai tampa nepatrauklfls daugiabuéiq pastatq savininkams.ReikSminiai zodiiai: pastatii renovacija, daugiabuôiq modemizavimas, energijos efektyvumas, "dvejopos naudos" metodas, "trejopos naudos" metodas, Silumos taupymas, energinis auditas, pastatii energinio naudingumo sertifikavimas.© Vilniaus Gedimino technikos universitetas