COVID-19 pandemijos metu, palyginus su ikipande­miniu laikotarpiu, buvo sutrikdyta onkologinių ligonių, tarp jų ir sergančiųjų odos navikais, sveikatos priežiūra. Tyrimo tikslas – ištirti ir palyginti pacientų, sergančių odos navikais, stacionarinės medicinos pagalbos priei­namumą iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių publi­kacijos, tirtos odos navikais sirgusių ir hospitalizuotų pa­cientų ligos istorijos. Straipsnyje atskleisti įvairūs odos navikais sirgusių pacientų sveikatos priežiūros aspektai ir epidemijos įtaka šių pacientų sveikatos priežiūrai. Nusta­tyta, kad nors odos navikais sirgusių pacientų medicinos pagalbos prieinamumas epidemijos metu buvo ribotas, tačiau visa medicinos pagalba – planinė ir neatidėliotina buvo teikiama.

Dokumentai sveikatos priežiūros organizacijoje (SPO), kaip informacijos šaltinis ir nešėjas, yra labai svarbūs. Sveikata lemia gyvenimo kokybę ir trukmę, ji yra didžiausia žmogaus vertybė. Visko, kas susiję su žmogaus sveikata, jos priežiūra ir pokyčiais dokumentavimas yra ypač svarbus. Darbo tikslas − apžvelgti dokumentų apyvartą įvairių šalių sveikatos priežiūros organizacijose ir nustatyti popierinių dokumentų srautus bei jų pokyčius 2009, 2014, 2019 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Analizuotos įvairių šalių mokslinės publikacijos, nagrinėjančios sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių) dokumentų apyvartą, popierinių dokumentų srautus. Medžiaga sisteminta ir vertinta. Pateikta trumpa popierinių dokumentų apyvartos pokyčių analizė ligoninėje. Daroma išvada, kad popierinių dokumentų skaičius ir jų apyvarta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra dideli ir dar pamažu auga. Apibendrinant, galima teigti, kad dokumentų (popierinių ir elektroninių) pildymas, jų apyvarta, srautų valdymas, saugojimas yra labai svarbi sveikatos priežiūros organizacijos veiklos dalis. Ir medicinos, ir vadybos dokumentai yra svarbūs, gerinant sveikatos priežiūros kokybę.

Sveikatos priežiūros kokybė, ypač ligoninėse – pagrindi­nis sveikatos priežiūros sistemų veiklos tikslas. Jis tampa dar aktualesnis COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo tikslas – apžvelgti, įvertinti ir palyginti sveikatos priežiūros kokybę iki COVID-19 pandemijos ir pande­mijos laikotarpiais ligoninėse. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių moks­linės publikacijos, apklausti pacientai, gydęsi ikikovidi­niu ir pokovidiniu laikotarpiais ligoninėje. Respondentai vertino sveikatos priežiūros ligoninėje kokybę. Nustatyta, kad daugelio šalių ligoninėse sveikatos prie­žiūros kokybė COVID-19 pandemijos metu pablogėjo. Pagal kai kuriuos rodiklius sveikatos priežiūros kokybė, pacientų nuomone, kiek pablogėjo ir tirtoje ligoninėje. Absoliuti dauguma pacientų sveikatos priežiūros kokybę tiek ikikovidiniu, tiek COVID-19 pandemijos metu ligo­ninėje vertino gerai ir labai gerai.

COVID-19 pandemija sutrikdė ir apribojo visą sveikatos priežiūrą, ypač planinę, tarp jos onkologinę pagalbą, o kartu ir pagalbą sergantiems melanoma. Darbo tikslas – ištirti ir palyginti pacientų, sergančių melanoma, stacionarinės medicinos pagalbos prieina­mumą iki COVID-19 pandemijos (2019) ir pandemijos (2020) metais. Analizuotos įvairių šalių autorių mokslinės publikacijos nagrinėjama tema, tirtos melanoma sirgusių pacientų ligos istorijos. Straipsnyje atskleisti pacientų, sirgusių melanoma ir hospitalizuotų abiem tirtais periodais, svei­katos priežiūros prieinamumo skirtumai ir priežastys. Nustatyta, kad sergančiųjų melanoma hospitalinis pri­einamumas pandemijos metais buvo kiek sutrikęs, ta­čiau reikiama medicinos pagalba, tarp jos ir planinė, buvo teikiama.