No abstract

Santrauka. Šiuo metu daugelis šalių ieško efektyvių sprendimų, kaip padidinti ir išlaikyti aukštą konkurencingumą. Įvairių konkurencingumo skatinimo priemonių įgyvendinimui skiriami nemenki finansiniai ištekliai, kurių ribotumas kelia efektyvaus jų panaudojimo poreikį. Straipsnyje pristatomas optimalaus finansinių išteklių paskirstymo tarp šalies konkurencingumą lemiančių veiksnių uždavinio sprendimo modelis, kuriam rengti taikytas stochastinio programavimo metodas. Siekiant patikrinti siūlomo modelio praktinį priimtinumą, atliekamas empirinis tyrimas Lietuvos atveju.

Reziumė Disertacijoje nagrinėjami šalies konkurencingumo skatinimui skirtų sprendimų parengimo ir pagrindimo būdai ir priemonės. Šalies konkurencingumo sprendimų svarbos suvokimas, jų rengimo procese esančios problemos ir poreikis efektyviai panaudoti konkurencingumo skatinimui skiriamus finansinius išteklius atskleidžia priimamų sprendimų pagrįstumo didinimo būtinybę, kuri identifikuoja konkurencingumo klausimams spręsti skirtų priemonių trūkumo problemą. Atsižvelgiant į tai, disertacijoje keliamas tikslas-parengti ir empiriškai patikrinti šalies konkurencingumo vertinimo metodą ir konkurencingumo pokyčio optimizavimo modelį, kurių taikymas leistų pagrįsti šalies konkurencingumo skatinimo sprendimus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir bendrosios išvados. Įvade suformuluota mokslinė darbo problema, pagrįstas jos aktualumas, įvardinti tyrimų objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, pristatyta tyrimų metodika, atskleistas darbo mokslinis naujumas ir gautų rezultatų praktinė reikšmė, įvardinti ginamieji teiginiai. Pirmajame darbo skyriuje atskleistas šalies konkurencingumo klausimo aktualumas ir atlikta įvairių šalių patirties analizė, atskleidžianti su konkurencingumu susijusių sprendimų rengimo institucinius ir metodinius aspektus. Taip pat, siekiant patikslinti šalies konkurencingumo apibrėžimą, nustačius svarbią įtaką skirtingų požiūrių atsiradimui turėjusias teorijas ir mokyklas, atlikta dažniausiai naudojamų šalies konkurencingumo sampratos interpretacijų analizė. Apžvelgus teorinius šalies konkurencingumo modelius, atlikta įvairių organizacijų pateikiamų šalies konkurencingumo vertinimui naudojamų veiksnių rinkinių analizė ir, remiantis ja, sudaromas patikslintą šalies konkurencingumo apibrėžimą atitinkantis veiksnių rinkinys. Atliekant mokslinės literatūros analizę atskleidžiamas ir pagrindžiamas kiekvieno rinkinį sudarančio veiksnio turinys. Antrajame skyriuje, įvardinus šalies konkurencingumo skatinimo sprendimų pagrįstumo didinimo prielaidas, pasiūlytas šalies konkurencingumo vertinimo metodas ir sudarytas šalies konkurencingumo pokyčio optimizavimo modelis. Trečiajame skyriuje aprašyti empirinių tyrimų, kuriais patikrintas darbe pateiktų pasiūlymų praktinis priimtinumas, eiga ir rezultatai. Disertacijos tema paskelbti 7 straipsniai: keturi-mokslo žurnaluose; vienas-konferencijos medžiagoje ISI Proceedings; du-recenzuojamose tarptautinių konferencijų medžiagose.

No abstract