Here we present an experimental as well as theoretical study of third-harmonic generation in tightly focused femtosecond filaments in air at the wavelength of $$1.5 \,\upmu \hbox {m}$$ 1.5 μ m . At low intensities, longitudinal phase matching is dominating in the formation of 3rd harmonics, whereas at higher intensities locked X-waves are formed. We provide the arguments that the X-wave formation is governed mainly by the tunnel-like ionization dynamics rather than by the multiphoton one. Despite of this fact, the impact of the ionization-induced nonlinearity is lower than the one from bound–bound transitions at all intensities.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant poky­čius, į sveikatos priežiūros specialistų gretas pradeda įsilieti išplėstinės praktikos slaugytojai. Didesnį pacientų pasitikėjimą šiais specialistais lemia tai, kad magistran­tūros studijose jie įgyja papildomų žinių bei gebėjimų dirbti pažangios slaugos praktikoje. Išplėstinės praktikos slaugytojai pradėti ruošti Lietuvoje nuo 2015 metų, o nuo pirmosios laidos baigimo praėjo beveik 5 metai, todėl išanalizavome, kokių tobulinimo kursų yra išplėstinės praktikos slaugytojų profesinei kompetencijai tobulinti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti išplėstinės praktikos slau­gytojų profesinių kompetencijų tobulinimo galimybes Lietuvoje. Atliktas literatūros turinio analizės ir kokybinis tyrimai. Atliekant turinio analizę, buvo norima sužinoti, kiek ir kokios kategorijos kompetencijų papildomai turi išplėstinės praktikos slaugytojai, lyginant su bendro­sios praktikos slaugytojais. Kita tyrimo dalis – švietimo įstaigų internetinių puslapių analizė ir pusiau struktū­ruotas interviu su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis. Tyrime dalyvavo 10 švietimo įstaigų: 6 formaliojo ir 4 neformaliojo švietimo įstaigos, kurios organizuoja pro­fesinių kompetencijų tobulinimo kursus slaugytojams. Išanalizavus Lietuvos Respublikos teisės aktus, regla­mentuojančius bendrosios praktikos ir išplėstinės prak­tikos slaugytojų tobulinimą ir susisteminus duomenis atskleista, kad išplėstinės praktikos slaugytojai turi tobu­linti ir bendrąsias, ir specialiąsias kompetencijas. Atlikus 10 švietimo įstaigų, organizuojančių profesinio tobuli­nimo kursus sveikatos priežiūros specialistams pasiūlos analizę, nustatyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojų profesinių kompetencijų kursus turi tik keturios: dvi for­maliojo ir dvi neformaliojo švietimo įstaigos. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad išplėstinės praktikos slaugytojai turi galimybę tobulinti tik bendrąsias kompetencijas, o profesinių kompetencijų tobulinimas organizuojamas su kitų sričių sveikatos priežiūros specialistais ir kursų pasirinkimas išlieka ribotas.

Per pastaruosius tris dešimtmečius slaugytojo profesija labai pasikeitė. Sudėtingesniųgydymo metodųtaikymas ir nuolat tobulėjančios technologijos reikalauja didesnės slaugytojųkompetencijos. Sveikatos apsaugos reformos kelia vis daugiau iššūkių, o slaugytojųkompetencijųplė­trą diktuoja augantys visuomenės lūkesčiai bei poreikiai. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant poky­čius, į sveikatos priežiūros specialistų gretas pradeda įsilieti išplėstinės praktikos slaugytojai. Šie specialistai pradėti ruošti Lietuvoje 2015 metais.Norėdamas atitikti keliamus sveikatos apsaugos reikalavimus ir pratęsti li­cencijos galiojimą, slaugytojas privalo tobulinti profe­sines kompetencijas, nepriklausomai nuo to, kokias stu­dijas yra baigęs. Tyrimo tikslas – išanalizuoti išplėstinės praktikos slaugy­tojų lūkesčius profesinių kompetencijų tobulinimo kon­tekste. Tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas – tikslinės grupės (angl. Focus group). Tyrime dalyvavo 6 išplėstinės praktikos slaugytojai: 3 pirminės sveikatos priežiūros ir 3 anestezijos ir intensyviosios terapijos. Ty­rimo metu buvo užduoti 4 diskusiniai klausimai apie pro­fesinių kompetencijų tobulinimą ir slaugytojų lūkesčius profesinių kompetencijų tobulinimo kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavu­sių išplėstinės praktikos slaugytojų, siekdami tobulinti ir gilinti profesines kompetencijas, dalyvauja įvairiose konferencijose, kurios yra skirtos gydytojams. Atskleista, kad 4 iš 6 informantų teigė, kad išplėstinės praktikos slaugytojai turi ne tik platesnes kompetencijas, bet ir didesnę atsakomybę, todėl ir kursai turėtų skirtis. Ty­rimo metu nustatyta, kad dauguma informantų norėtų tobulinti lyderystės, vadybos ir psichologijos profesines kompetencijas, o atsižvelgiant į įgytą specializaciją, ir klinikinio darbo praplėstas kompetencijas. Išplėstinės praktikos slaugytojų lūkesčiai profesinių kompetencijų tobulinimo kontekste yra didesni, nei profesinių kompe­tencijų tobulinimo galimybės.