AnotacijaStraipsnyje apžvelgiami vakcinacijos proceso valdymo COVID-19 pandemijos metu ypatumai įvairiose šalyse ir sveikatos priežiūros sistemos svarba. Tai viena aktualiausių pastarųjų metų mokslinių tyrimų temų COVID-19 pandemijos kontekste, mokslinių publikacijų skaičius kasdien auga geometrine progresija. Straipsnio autoriai išanalizavo ir apibendrino daugiau kaip 160 mokslinių publikacijų. Atlikta išsami straipsniuose pateiktų COVID-19 vakcinos kūrimo, klinikinių tyrimų, jų aprobacijos ir registravimo tvarkos, vakcinų patikimumo, saugumo bei efektyvumo analizė. Šiame kontekste autoriams buvo ypač svarbu pristatyti abejojimo vakcinavimo nauda ir atsisakymo skiepytis priežastis, įvertinant visuomenės informavimo kontekstą. Apžvelgiant vakcinacijos proceso organizavimą šalyje, pristatomas sveikatos priežiūros sistemos vaidmuo, ypač nustatant prioritetines vakcinuojamųjų grupes ir vykdant vakcinuotų asmenų stebėseną. Straipsniuose analizuotų mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad visos registruotos COVID-19 vakcinos gana patikimos, saugios ir efektyvios, o savalaikis visuomenės informavimas svarbus vakcinacijos aprėpčiai. Sveikatos priežiūros sistemai patikėtas pagrindinis vaidmuo organizuojant ir valdant vakcinacijos procesą pasiteisino. Šalyje vakcinacijos procesas valdomas ir kontroliuojamas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: COVID-19 vakcina, vakcinacija, COVID-19 vakcinacijos proceso valdymas, visuomenės informavimas.

Sveikatos priežiūros kokybė, ypač ligoninėse – pagrindi­nis sveikatos priežiūros sistemų veiklos tikslas. Jis tampa dar aktualesnis COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo tikslas – apžvelgti, įvertinti ir palyginti sveikatos priežiūros kokybę iki COVID-19 pandemijos ir pande­mijos laikotarpiais ligoninėse. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių moks­linės publikacijos, apklausti pacientai, gydęsi ikikovidi­niu ir pokovidiniu laikotarpiais ligoninėje. Respondentai vertino sveikatos priežiūros ligoninėje kokybę. Nustatyta, kad daugelio šalių ligoninėse sveikatos prie­žiūros kokybė COVID-19 pandemijos metu pablogėjo. Pagal kai kuriuos rodiklius sveikatos priežiūros kokybė, pacientų nuomone, kiek pablogėjo ir tirtoje ligoninėje. Absoliuti dauguma pacientų sveikatos priežiūros kokybę tiek ikikovidiniu, tiek COVID-19 pandemijos metu ligo­ninėje vertino gerai ir labai gerai.

Sveikatos priežiūros kokybė ligoninėse ir vienas jos žymenų – nepageidautini įvykiai (kiekis, spektras, pasekmės) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl Covid-19 metu gali skirtis nuo būklės ikiepideminiu laikotarpiu. Tyrimo tikslas – įvertinti nepageidautinų įvykių ligoninėje pokyčius ir jų įtaką sveikatos priežiūros kokybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl Covid-19 metu. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių mokslinės publikacijos, tirti nepageidautinų įvykių ekspertuoti pranešimai valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl Covid-19 metu 2020 m. ir tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Atskleisti nepageidautinų įvykių spektro, priežastinių veiksnių, rizikos laipsnių bei išvengiamumo pokyčiai ir jų priežastys. Duomenys palyginti su kitų šalių patirtimi. Nustatyta, kad įvairūs nepageidautinų įvykių aspektai valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl Covid-19 metu ir tuo pačiu laikotarpiu iki Covid-19 epidemijos yra skirtingi.

COVID-19 pandemijos metu, palyginus su ikipande­miniu laikotarpiu, buvo sutrikdyta onkologinių ligonių, tarp jų ir sergančiųjų odos navikais, sveikatos priežiūra. Tyrimo tikslas – ištirti ir palyginti pacientų, sergančių odos navikais, stacionarinės medicinos pagalbos priei­namumą iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių publi­kacijos, tirtos odos navikais sirgusių ir hospitalizuotų pa­cientų ligos istorijos. Straipsnyje atskleisti įvairūs odos navikais sirgusių pacientų sveikatos priežiūros aspektai ir epidemijos įtaka šių pacientų sveikatos priežiūrai. Nusta­tyta, kad nors odos navikais sirgusių pacientų medicinos pagalbos prieinamumas epidemijos metu buvo ribotas, tačiau visa medicinos pagalba – planinė ir neatidėliotina buvo teikiama.

Vakcinacija – viena svarbiausių Covid-19 pandemijos valdymo priemonių, tačiau tik apie trys ketvirtadaliai įvairių šalių sveikatos priežiūros organizacijų darbuo­tojų pasiskiepiję Covid-19 vakcina ar nusiteikę skiepytis. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos ligoninių darbuotojų po­žiūrį į Covid-19 pandemiją, vakciną, vakcinaciją ir jos valdymą. Metodai. Tyrimas atliktas 2021 m. balandžio-rugsėjo mėn. Tirta 743 darbuotojų, dirbančių aštuoniose įvai­raus lygio Lietuvos ligoninėse, požiūris į vakcinaciją. Informacija surinkta anketinės apklausos (klausimyno) metodu. Gauti duomenys analizuoti naudojant statistinės duomenų analizės paketo SPSS 21 versiją. Rezultatai. Pasiskiepiję Covid-19 vakcina buvo 74 proc. respondentų. Pusė respondentų (49,8 proc.) manė, kad Covid-19 vakcinos yra saugios, patikimos ir efektyvios. Pasiskiepijusių Covid-19 vakcina respondentų požiūris į vakciną ir vakcinaciją yra labiau teigiamas, nei nesiskie­pijusių. Dauguma respondentų (56,9 proc.) pasitiki šalies mokslininkų, ekspertų nuomone dėl Covid-19 vakcina­cijos. Trys ketvirtadaliai (76,6 proc.) respondentų teigė, kad sveikatos priežiūros organizacijų darbuotojų vakci­nacija vyko pakankamai gerai. Atsisakiusiųjų skiepytis Covid-19 vakcina respondentų nuomonė dėl vakcinacijos proceso valdymo ženkliai neigiamesnė, nei pasiskiepiju­sių. Didžioji dauguma respondentų teigė, kad pandemija ženkliai paveikė jų elgseną, darbą, kasdienį gyvenimą, o 54,6 proc. nurodė, kad ši įtaka buvo neigiama. Atsi­sakiusieji skiepytis Covid-19 vakcina ženkliai mažiau skiepijosi gripo ir kitomis vakcinomis. Išvados. Pasiskiepijusių Covid-19 vakcina ligoninių dar­buotojų požiūris į Covid-19 pandemiją, vakcinas ir vak­cinaciją ženkliai teigiamesnis, nei nesiskiepijusių. Vyrai, vyresni nei 65 metų, aukštesnio išsilavinimo, gy­dytojai ir slaugytojai, gyvenantys mieste, susituokę ar gyvenantys su partneriu, krikščionys, lietuviai vakci­nacijos atžvilgiu yra labiau teigiamai nusiteikę, nei kiti analizuotų grupių respondentai.