Varikozinės venos yra dažnai užčiuopiamos išsiplėtusios poodinės venos, su atbuline kraujo tėkme. Dažniausiai randamos kojose. Matomos kojose, dažnai besimptomės venos, stebimos kas trečiam populiacijoje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti dažniausiai taikomus venų varikozės diagnostikos ir gydymo metodus. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, vyresnis amžius, rasė, šeiminė anamnezė, nėštumas, ilgas stovėjimas, nutukimas, kraujagyslinės malformacijos ir hormonų terapija. Simptomai specifiški – edema, išsišokusios ir išsipūtusios varikozinės venos, skausmas kojose fizinio krūvio metu, odos cianozė, raudonis, hiperpigmentacija, lipodermatosklerozė, opos, gali būti stebima apskrita balkšva, nevaskuliarizuota, atrofinės odos zona, vadinama blyškioji atrofija (Atrophie blanche).
Išvados. Auksinis diagnostikos standartas − klinikinis vaizdas kartu su duplex ultragarsiniu tyrimu. Simptominis gydymas yra chirurginis. Taikomi minimaliai invazyvūs endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip endovaskulinė lazerio terapija, termoabliacija, cheminė skleroterapija, arba atvira operacija. Svarbiausias simptomų išnykimo veiksnys – visiška varikozinių venų sienelės obliteracija. Pooperacinį gijimą gerina komplikacijų išvengimas, kojos kompresinis gydymas.
