Vaikų sveika mityba tampa modernios visuomenės kul­tūriniu antropologiniu iššūkiu. Darbo tikslas − parengti vaikų sveikos gyvensenos (mitybos) įpročių ugdymo ir atitinkamos sektorinės politikos įtvirtinimo darbinį-hipo­tetinį modelį. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros, teisinių dokumentų analize, aptariamos vaikų sveikatos prastėjimo priežastys, nagrinėjama vaikų sveikatai pa­lankios mitybos politika, programos, vaikų sveikatos stebėsenos priemonės. Vaiko teisių ir sveikatos apsaugos standartams kylant, vaikų sveikos mitybos tendencijos ir sveikatos būklė prastėja. Atskleidžiamos šio paradokso pagrindinės priežastys – maisto chemizacija, maisto ener­getinė struktūra (kaloringumas), vaikų hipodinamija, maisto rengimo ir saugojimo technologijų bei maitini­mosi sociokultūrinių ritualų kaita. Hipotezės teisėmis pateikiamas darbinis modelis (1 lentelė), kuriame išgry­nintos valstybės, mokyklos ir šeimos funkcijos, formuo­jant vaikų sveikos mitybos įpročius bei įtvirtinant atitin­kamą sektorinę politiką.