Darbo tikslasSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija yra reta, tačiau gyvybei pavojinga vaikų būklė. Darbo tikslas – išanalizuoti vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kliniką, diagnostiką ir gydymą.Tyrimo medžiaga ir metodaiAtlikta retrospektyvi ligonių, 1994–2012 m. gydytų Vaikų ligoninės VUL SK filialo Vaikų chirurgijos skyriuje, duomenų analizė. Vertinta ligonių amžius, lytis, anamnezė, klinika, fizinio ir instrumentinio ištyrimo duomenys, operacijos radiniai, metodai ir trukmė, medikamentinė terapija ir ankstyvosios komplikacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel programa.RezultataiBuvo tirta 15 vaikų: 14 (93,3 %) berniukų ir 1 (6,6 %) mergaitė. Vidutinis ligonių amžius buvo 16,3±1,3 metų. Dvylikai (80 %) ligonių diagnozuota skrandžio, 3 (20 %) – dvylikapirštės žarnos opos perforacija. Iki perforacijos pilvo skausmais skundėsi 11 (73,3 %) ligonių, iš jų keturiems buvo diagnozuota opaligė. Dauguma ligonių (46,6 %) atvyko į ligoninę per 6 valandas nuo simptomų pradžios. Visi vaikai skundėsi labai stipriu skausmu pakrūtinio srityje, 8 (53,3 %) – pykinimu ir vėmimu. Tik 1 (6,6 %) vaikui buvo melena. Vienas (6,6 %) skundėsi pakrūtinio skausmu, plintančiu į kairį petį. 86,6 % tiriamųjų nustatyti pilvaplėvės dirginimo požymiai. Apžvalginėje pilvo rentgenogramoje 12 (80 %) ligonių rasta laisvo oro po diafragma. Ligoniai iki operacijos vidutiniškai sirgo 34,47 ± 57,41 valandas (nuo 2 iki 178). Laparotomija buvo atlikta 13 (86,6 %) ligonių, laparoskopija – 2 (20 %). Net 12 (80 %) vaikų perforavusios opos rastos skrandžio prepiliorinės dalies priekinėje sienoje. Aštuoniems ligoniams (53,4 %) skirta H. pylori eradikacinė terapija. Vaikai ligoninėje gydyti vidutiniškai 10,6 ± 6,3 dienas (nuo 4 iki 32). Pooperacinė eiga buvo sklandi 14 (93,3 %) ligonių, 1 (6,6 %) vaikui nustatyta nefrozinio lygio proteinurija. Visi ligoniai pasveiko.IšvadosSkrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos turėtų būti įtariamos paaugliams berniukams, kurie kreipiasi dėl ūminių stiprių pakrūtinio skausmų ir kuriems nustatytas pilvaplėvės dirginimas. Laisvas oras po diafragma apžvalginėje pilvo rentgenogramoje – itin svarbus požymis diagnozuojant ligą. Ulcerorafija ir H. pylori eradikacija (kai infekcija patvirtinta) yra būtini, kad pacientas visiškai pasveiktų.

Reikšminiai žodžiai: blužnies cista, neparazitinė blužnies cista, blužnies pseudocista, splenektomija. Blužnies cistos – reta liga. Jos klasifikuojamos į tikrąsias, kurios išklotos epiteliu, ir pseudocistas. Pastarosios dažniausiai nesukelia simptomų ir sietinos su buvusia blužnies trauma, infekcija ar infarktu. Šiame straipsnyje pateikiame retą gigantinės simptominės blužnies pseudocistos klinikinį atvejį. Pacientė hospitalizuota į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Abdominalinės chirurgijos skyrių dėl kliniškai ir ultragarsu diagnozuoto lėtinio kalkuliozinio cholecistito. Iš anamnezės prieš 2 metus pilvo organų kompiuterinės tomografijos metu buvo nustatytas 10 x 8 x 9 cm dydžio blužnies cistinis darinys apkalkėjusia kapsule. Stebint ambulatoriškai, darinys nedidėjo. Pacientė buvusias pilvo traumas neigė. Echinoccocus gr. IgG antikūnų titras buvo neigiamas. Pacientė operuota, atlikta laparoskopinė cholecistektomija su simultanine totaline splenektomija atviru būdu per pjūvį kairėje pošonkaulinėje srityje. Pathistologinis tyrimas patvirtino neparazitinės blužnies pseudocistos diagnozę. Dalinė splenektomija, tausojanti blužnies parenchimą, yra „auksinis standartas“ gydant simptomines ar dideles blužnies pseudocistas. Totalinė splenektomija, laparoskopiniu arba atviru būdu, turėtų būti atliekama, kai blužnies cistos lokalizacija ar dydis neleidžia jos saugiai pašalinti.

Reikšminiai žodžiai: kriptorchizmas, prielipas, Ad spermatogonijos, tubulių fertilumo indeksas, nevaisingumas. Darbo tikslas. Nustatyti sėklidės – prielipo santykio ir sėklidės padėties sąsajas su tubulių fertilumo indeksu bei tamsių (Ad) spermatogonijų ir kanalėlių santykiu sergantiems kriptorchizmu pacientams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Prospektyvinėje studijoje ištyrėme 57 berniukus, 2013–2015 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Urologijos skyriuje operuotus dėl vienpusio kriptorchizmo. Berniukai su abipus nenusileidusiomis sėklidėmis ir įgytu kriptorchizmu nebuvo įtraukti į tyrimą. Orchidopeksijos metu įvertinta nenusileidusios sėklidės – prielipo morfologija ir sėklidės padėtis. Atliktas nenusileidusios sėklidės biopsijos histologinis tyrimas. Bioptatas fiksuotas 2 proc. glutarataldehidu, nudažytas toluidino mėliu ir ištirtas šviesiniu mikroskopu, padidinus 400 kartų. 1 μm storio preparatuose buvo skaičiuojamas tubulių, germinacinių ląstelių ir Ad spermatogonijų skaičius; apskaičiuotas tubulių fertilumo indeksas bei Ad spermatogonijų ir kanalėlių santykis. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 statistine programa. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Pacientų amžiaus vidurkis – 1,42 ± 0,83 metų (nuo 0,58 iki 4,6 m.). Pagal nenusileidusios sėklidės ir jos prielipo santykį sudarytos 4 grupės: (I) normalus sėklidės – prielipo suaugimas 11 (19,3 proc.), (II) suaugimas tik prielipo galva – 22 (38,6 proc.), (III) suaugimas tik prielipo galvos dalimi – 17 (29,8 proc.) ir (IV) visiškas nesuaugimas – 7 (12,3 proc.). Pagal padėtį pacientai pasiskirstė 3 grupėse: (A) nenusileidusi sėklidė pilvo ertmėje 2 (3,5 proc.), (B) kirkšniniame kanale 16 (28,1 proc.) ir (C) ties išoriniu kirkšninio kanalo žiedu 39 (68,4 proc.). Ad spermatogonijų ir kanalėlių santykis buvo didesnis sėklidėse su normaliu komplekso suaugimu ir žemesne nenusileidusios sėklidės padėtimi. Statistiškai reikšmingas šio histologinio rodiklio skirtumas rastas tarp I ir II (p = 0,036), II ir III (p = 0,005), I ir IV (p = 0,027), III ir IV (p = 0,003) bei B ir C (p = 0,02) grupių. Tubulių fertilumo indeksas tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Ad spermatogonijos, kaip normaliai vykstančio mažojo brendimo rodiklis, turi ryšį su sėklidės – prielipo suaugimo laipsniu. Taip pat germinacinių ląstelių vystymasis, išreikštas Ad spermatogonijų atsiradimu, yra susijęs su nenusileidusios sėklidės padėtimi. Vis dėlto tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai dėl mažo tiriamųjų skaičiaus ir nenusileidusios sėklidės padėties bei morfologijos aprašymo sudėtingumo.

ObjectivesPerforated peptic ulcer (PPU) is a rare but life-threatening surgical emergency in childhood. The aim of our study was to analyse the clinical features, diagnosis and management of PPU in children. MethodsThe data of children diagnosed with gastroduodenal PPU at Children's Surgery Department, Children's Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos from 1994 to 2012 were reviewed. The patients' age, sex, anamnesis, clinical features, examination results, operative findings and methods, medication therapy and outcomes were assessed. Statistical analysis was performed using MS Excel. Results There were 14 (93.3%) males and one female aged 14 to 18 years (16.3 ± 1.3) included in the study. Twelve patients (80%) were diagnosed with gastric and 3 (20%) with duodenal PPU. Eleven patients (73.3%) had dyspepsia before PPU, of them 4 had a history of peptic ulcer disease. Most patients (46.6%) arrived to the hospital within 6 hours of symptom onset. All presented with severe epigastric pain, 8 (53.3%) with nausea and vomiting. Only one patient (6.6%) complained of melena. One (6.6%) suffered from epigastric pain radiating to the left shoulder. Physical examination revealed positive peritoneal signs in 13 patients (86.6%). Subdiaphragmatic free air was detected in 12 patients (80%). The mean duration of perforation was 34.47 ± 57.41 hours (2-178). Thirteen patients (86.6%) underwent laparotomy, 2 laparoscopic repair. The anterior wall of the prepyloric gastric region was the commonest perforation site (80%). Eight patients (53.4%) had a course of H. pylori eradication therapy. The average hospital stay was 10.6 ± 6.3 days (4-32). Fourteen patients (93.3%) had an uneventful postoperative period, one developed nephrotic range proteinuria. All recovered fully. Klinikinė praktika 39Perforated peptic ulcer in children: diagnosis and treatment ConclusionsGastroduodenal PPU should be suspected in adolescent boys with a sudden onset of severe abdominal pain, positive peritoneal signs, and confirmed by pneumoperitoneum in the plain X-ray. Simple closure and eradication of H. pylori (when infection confirmed) are mandatory for a complete recovery. Key words: gastric ulcer, duodenal ulcer, perforated peptic ulcer, children Darbo tikslasSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija yra reta, tačiau gyvybei pavojinga vaikų būklė. Darbo tikslas -išanalizuoti vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kliniką, diagnostiką ir gydymą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta retrospektyvi ligonių, 1994-2012 m. gydytų Vaikų ligoninės VUL SK filialo Vaikų chirurgijos skyriuje, duomenų analizė. Vertinta ligonių amžius, lytis, anamnezė, klinika, fizinio ir instrumentinio ištyrimo duomenys, operacijos radiniai, metodai ir trukmė, medikamentinė terapija ir ankstyvosios komplikacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel programa. Rezultatai Buvo tirta 15 vaikų: 14 (93,3 %) berniukų ir 1 (6,6 %) mergaitė. Vidutinis ligonių amžius buvo 16,3±1,3 metų. Dvylikai (80 %) ligonių diagnozuota skr...