Between 2007 and 2013, the European Rural Development Policy targets were supported by the LEADER policy, an instrument that can be interpreted differently according to each country. Based on the examples of France and Lithuania, we studied the way in which the institutional organization of the device at local level helps to understand the stakeholders system and how adaptable it is to situations in each of the corresponding countries and project areas. A comparative approach, based on a joint methodology of investigation and analysis, was used on four project areas: Joniškis and Ignalina in Lithuania, and Gévaudan-Lozère and Pays Coeur d'Hérault in France. It shows that, in all cases, a form of "municipalization" of the LEADER programme, or at least a strong integration of the association sector, is dominant and seems to be established. Studying the network of stakeholders helps to identify the interknowledge as well as the interdependency relationships that lie at the heart of the system. The development of the "social capital of individuals" is often an entry point, if not a cornerstone, of the stakeholders system in place. Finally, it is through the analysis of the project selection process that we can truly grasp the characteristics of the new public action mode, in particular by studying the allocation of projects in these local areas.Keywords: rural areas, European LEADER programme, rural policies, rural resources, local governance, public action, Lithuania, France

Mačiulytė J., Dedeire M., Prapiestienė R. Lietuvos kaimo bendruomenės ir lokalinis vystymas. Geografija. 2013. T. 49(1). ISSN 1392-1096.Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos kaimo visuomenė dėl kolektyvinio žemės ūkio modelio transformacijos išgyveno gilius socioekonominius ir teritorinius pokyčius. Kolektyvinių ūkių išnykimas išardė pusę amžiaus kurtus socialinius ryšius ir sukrėtė vietos bendruomenės gyvenimą. Lietuvos teritorinė administracinė reforma neįteisino savivaldos žemiausiame teritoriniame lygmenyje ir neleido sukurti demokratinio valdymo struktūrų, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Kaimo bendruomenių kūrimasis yra atsakas į atstovaujamosios demokratijos stoką lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Didelė dalis kaimo bendruomenių kuriasi kaimuose, kurių plėtra buvo apleista ir stabdoma vystant centrinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietes. Mažų kaimų, kurie sovietiniais metais buvo įvardinti kaip "be perspektyvos" ir pasmerkti išnykimui, atgimimas parodė, kad vietiniai gyventojai nori sugrįžti prie "konkrečios" vietovės, tai yra teritorijos, kuri jiems turi prasmę ir kurioje jie save identifikuoja. Lietuvai įstojus į ES, bendrijos iniciatyva LEADER programa yra viena iš pagrindinių kaimo lokalinio vystymo finansinių priemonių. Straipsnyje analizuojama LEADER programos taikymo Lietuvoje specifika ir kaimo bendruomenių vaidmuo lokalinei kaimo plėtrai.Raktažodžiai: kaimo bendruomenė, lokalinis vystymas, kaimo vystymas, LEADER programa, Joniškio VVG ĮVADASAtkūrus nepriklausomybę keitėsi Lietuvos kaimo visuomenės ir teritorijų funkcionavimo ir valdy mo kontekstas. Pusę amžiaus Lietuvos kaimiško sios teritorijos buvo plėtojamos pagal sovietinio kolektyvinio žemės ūkio modelio principus ir priemones, kurios nepripažino vietos bendruome nės savivaldos. Dekolektyvizacijos procesas kaime sukėlė didelių ekonominių ir socialinių problemų. Tačiau ilgą laiką jokia institucija neperėmė teri torijos valdymo ir plėtros funkcijų, kurias sovie tiniais metais užtikrindavo kolektyvinių įmonių administracija. Lietuvos decentralizacijos politika ir teritorinė administracinė reforma nepripažino savivaldos žemiausiame lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Nuo 2004 m. Lietuva turi orientuoti ir derinti savo kaimo vystymą prie Europos kaimo plėtros politikos.Nuo XX a. 10 deš. Vakarų Europoje keičiasi kaimiškųjų teritorijų plėtros koncepcija. Nuo že mės ūkio plėtros, kuri skatino agrarinių struktū rų modernizaciją, gamybos specializaciją ir pro duktyvumo didinimą (produktyvaus žemės ūkio modelio skatinimas) pereinama prie integruoto, daugiafunkcinio ir darnaus kaimo teritorinio vys tymo. Naujoji politika iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir įgyvendinimo praktiką: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio modelio, ku ris remiasi vietinėmis iniciatyvomis ir resursais bei naujomis valdymo formomis. Europos kaimo plėtros politika numato naujas funkcijas kaimiško sioms teritorijoms. Nuo šiol kaimas turi atlikti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, aplinkosauginę bei teritorin...

Chevalier P., Mačiulytė J., Dedeire M., Prapiestienė R., Razafimahefa L. Vietos iniciatyvos ir teritorinis vystymas: LEADER programos įgyvendinimas Lietuvoje ir Prancūzijoje. Geografija. 2014. T. 50(1). ISSN 1392-1096.Naujoji Europos teritorinės plėtros politika skatina endogeninį vystymą, kuris remiasi vietinėmis iniciatyvomis, lokalinio gamtinio bei kultūrinio potencialo panaudojimu ir naujomis valdymo formomis. Straipsnyje analizuojami ES kaimo plėtros programos LEADER įgyvendinimo būdai Lietuvoje ir Prancūzijoje. Empirinio tyrimo objektas -Joniškio r. vietos veiklos grupė (VVG) Lietuvoje ir Gévaudan-Lozère (Cévennes) VVG Prancūzijoje. VVG tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas partnerystės grupės formavimuisi ir jos narių socialiniam tinklui, kurio pagrindą sudaro veikėjų tarpusavio ryšiai. Kolektyvinėje veikloje narių tarpusavio ryšių prigimtis ir intensyvumas gali padėti arba trukdyti įgyvendinant bendrą projektą. Centrinių partnerystės socialinio tinklo individų identifikavimas leido nustatyti realius programos lyderius, jų darbo strategiją ir indėlį į vietos plėtrą. Vienas iš tyrimo aspektų yra atrinktų ir įgyvendintų vietos projektų analizė, leidžianti įvertinti realius partnerystės grupės prioritetus, programos indėlį į kaimo plėtrą ir aktyviausius dalyvius. Socialinio tinklo ir vietos projektų kartografinė analizė atskleidė kaimo lokalinės teritorijos formavimąsi. Dviejų šalių palyginamoji analizė leidžia įvertinti nacionalinio ir vietinio konteksto įtaką programos vykdymui ir lokalinei teritorinei plėtrai.Raktažodžiai: kaimo plėtra, lokalinis vystymas, LEADER programa, Lietuva, Prancūzija ĮVADASDaugelis Europos valstybių išskirtinį dėmesį skiria teritorinei plėtrai. Jei Prancūzijoje teritorinė plėt ra, kaip sudėtinė viešosios politikos dalis, svarbi daugiau nei tris dešimtmečius, Lietuvoje ji tik pra dedama vykdyti. Naujoji Europos politika iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir įgyvendinimo praktiką: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio modelio, besiremiančio vietinėmis iniciatyvomis ir resursais bei naujomis valdymo formomis. Tyrimo tikslas -išanalizuoti, kaip Lietuvos ir Prancūzijos socialiniai bei ekonominiai vietos subjektai priima europinį teritorijų vystymo modelį. Moksliniam tyrimui buvo pasirinkta ES LEADER programa, kuri įdiegia naują lokalinį vystymo modelį, ska tinantį vietos iniciatyvas ir partnerystę įtraukiant bendruomenės, verslo ir valdžios atstovus.Programą įgyvendina partnerystės vietos veik los grupės (VVG), kurių tyrimas atskleidžia pro gramos įgyvendinimo būdus ir problemas. VVG tyrimo tikslas -suprasti, kaip formuojasi dalyvių partnerystės sistema, kokie ryšiai juos jungia ir ar ši ryšių struktūra gali turėti bendrą, o ne atskirų

No abstract

In the 20th century, the Lithuanian rural space experienced three transformations as a consequence of the adoption of different agricultural models. The last one took place in the 1990's, when the country launched a market-oriented social and economic reform. This macro-economic environment, together with the introduction of private property in agriculture, led to the rural space's reconstitution: it can be seen in the emergence of new regional production Systems, in the change of population patterns, but also in the social destabilization of rural territories. However, spatial heritages ofthe former periods remain: they play a significant role in the current transformation according to the new agricultural model. This in-depth transformation of the rural Society compels a revising of the territorial division of the country in order to recognize self-governing local districts as the basis for local development.