Artefaktinis dermatitas − tai psichodermatologinis sutrikimas, kai asmuo savavališkai žaloja savo odą, siekdamas patenkinti nesąmoningą norą įsikūnyti į ligonio vaidmenį. Dažniausiai šis sutrikimas nustatomas paauglėms ir jaunoms moterims, sergančioms psichikos liga. Šios ligos diagnostika ir gydymas yra sudėtingi, nes pacientai linkę neigti savo kaltę. Pagrindiniai sutrikimai, nuo kurių gydytojas psichiatras turėtų diferencijuoti šį sutrikimą, yra Miunhauzeno sindromas, neurotinė ekskoriacija, deliuzinė parazitozė bei simptomų simuliavimas. Siekiant efektyvių ir ilgalaikių artefaktinio dermatito gydymo rezultatų, gydyme turi dalyvauti daugiadalykė komanda, kurią sudarytų gydytojas dermatovenerologas, gydytojas psichiatras bei šeimos gydytojas.

Sarkoidozė yra lėtinė daugiasisteminė uždegiminė liga, pasižyminti specifiniais granuliomatoziniais odos pažei­dimais, kurie pasireiškia trečdaliui visų pacientų. Derma­tologiniai pokyčiai gali būti įvairūs: papulės, plokštelės, lupus pernio, erythema nodosum, poodiniai mazgeliai ir kiti. Visų klinikinių atvejų histologiniai radiniai pa­prastai būna vienodi, tačiau dėl odos pakitimų įvairovės kyla sunkumų nustatant klinikinę eigą, gydymo būdą ar prognozę.