Tyrimo tikslas. Įvertinti galvos smegenų insulto ir mirties dažnį po vidinės miego arterijos endarterektomijos bei rizikos veiksnių ir kraujagyslių chirurgo įgūdžių reikšmę šių komplikacijų atsiradimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo 1995 iki 2006 m. atlikta 790 vidinių miego arterijų endarterektomijų. Išankstinėje duomenų bazėje buvo registruojami visų ligonių rizikos veiksniai, neurologinė būklė, gretutinės ligos, radiologiniai ir angiografi niai duomenys, angiochirurgo patirtis, atliktų endarterektomijų skaičius, mirties bei insulto atvejai. Duomenų analizei naudota vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija bei ROC kreivės. Rezultatai. Tarp 790 endarterektomijų, mirčių užregistruota 2,2 proc., insultu susirgo 2,4 proc. ligonių. Operacijos komplikacijų dažniau radosi sergantiesiems cukriniu diabetu palyginus su nesergančiaisiais šia liga (12 proc. palyginti su 3,4 proc. p<0,001) ir sergantiesiems kitos lokalizacijos insultu (10,7 proc. palyginti su 1,4 proc., p<0,02) lyginant su sergančiaisiais lėtine smegenų išemija. Daugiau radosi komplikacijų, kai ligonius operavo kraujagyslių chirurgas, vidutiniškai atliekantis ne daugiau kaip penkias endarterektomijas per metus palyginus su kraujagyslių chirurgu, kuris padarė šešias ir daugiau endarterektomijų per metus (10,0 proc. palyginus su 4,6 proc., p<0,02). CD (ŠS 3,51; 95 proc. PI 1,60–7,66, p=0,002), kitos lokalizacijos insultas (ŠS 4,14; 95 proc. PI 1,57–10,91, p=0,004) ir mažai operacijų padaręs angiochirurgas (ŠS 0,32; 95 proc. PI 0,13–0,78, p=0,013), daugiaveiksnės logistinės regresijos duomenimis, turėjo didžiausią operacijos mirties ir insulto riziką. ROC kreivių analizė parodė, kad šių trijų parametrų bendra prognostinė vertė – 0,72. Išvados. Cukrinis diabetas, kitos lokalizacijos insultas ir mažai operacijų padaręs angiochirurgas turėjo didžiausią nepalankios operacijos baigties prognostinę vertę.

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie miego arterijos endarterektomijos operacinę riziką moterims, palyginti su vyrais. Mes išanalizavome moterų ir vyrų tradicinius insulto rizikos veiksnius ir jų prognozinę reikšmę miego arterijos endarterektomijos rezultatams. Ligoniai ir metodai Išanalizavome Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 1995–2003 m. operuotų nuo miego arterijos stenozės ligonių duomenis ir palyginome insulto rizikos veiksnius, gretutines ligas bei operacinę mirties, insulto ir miokardo infarkto riziką priklausomai nuo lyties. Naudojomės logistinės regresijos metodu, kad nustatytume moterų ir vyrų chirurginę riziką pagal amžių ir kitus insulto rizikos veiksnius. Rezultatai Ištyrėme 129 moterų ir 373 vyrų duomenis. Moterys, palyginti su vyrais, buvo vyresnio amžiaus, dažniau sirgo arterine hipertenzija, daugiau buvo nutukusių ir turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį, bet mažiau rūkė. Arterinė hipertenzija ir hipercholesterolemija buvo dažniausiai pasitaikantys moterų insulto rizikos veiksniai. Moterų sergamumas vainikine širdies liga, periferinių arterijų obliteruojančia ateroskleroze, cukriniu diabetu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vyrų. Moterų operacinių komplikacijų buvo mažiau nei vyrų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (mirčių – 2,3% vs 3,5%; operacinių insultų – 0,8% vs 2,1%; miokardo infarktų – 1,5% vs 1,9%, visais atvejais p > 0,05), o tradiciniai insulto rizikos veiksniai turėjo mažai įtakos komplikacijoms pasireikšti. Didžiausia operacinių komplikacijų tikimybė nustatyta moterims, sergančioms cukriniu diabetu (ŠS 7,43; 95% PI 1,7–17,8, p < 0,002). Išvados Moterų miego arterijos endarterektomijos komplikacijų skaičius nebuvo didesnis nei vyrų ir neviršijo 6 procentų nustatytos ribos, kai išnyksta operacinio gydymo pranašumas medikamentinio atžvilgiu. Cukrinis diabetas yra potencialus moterų galimų operacinių komplikacijų rizikos veiksnys. Reikšminiai žodžiai: insulto rizikos veiksniai, miego arterijos endarterektomija, moterys, komplikacijų rizika Stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy in women Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Center of Neurovascular Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective The literature provides conflicting evidence regarding surgical risks of carotid endarterectomy in women as compared to men. We used data from our carotid surgery registry to determine whether sex differences exist in the stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy. Patients and methods We have analyzed data on all patients operated on for carotid artery stenosis at the Vilnius Emergency Hospital in 1995–2003 and have compared gender-dependent stroke risk factors, concomitant diseases and the perioperative risks of death, sroke and myocardical infarction. The logistic regression method was employed to determine the surgical risk in men and women depending on age and other risks of stroke. Results The study cohort consisted of 129 women and 373 men. Women were older than men, more likely to have a history of hypertension; they were more obese, had higher levels of cholesterol and less of them smoked. There were no significant sex differences in the history of coronary artery disease, diabetes mellitus and peripheral vascular disease. The incidence of death, stroke and myocardial infarction in women was even slightly lower than in men (2.3% versus 3.5%; 0.8% versus 2.1%; 1.5% versus 1,9%, all p > 0,05). Diabetes mellitus (OR odds ratio 7.43; 95% CI 1.7 to 17.8, p < 0.002) was predictive of a higher surgical risk in women. Conclusions Operative complication rates from carotid endarterectomy in women were not worse than in men and did not exceed the recommended upper limits for operative risk, confirming the beneficial effects of carotid endarterectomy in women. Diabetes mellitus was a potential prognostic factor for a higher surgical risk in women. Keywords: stroke risk factors, carotid endarterectomy, women, surgical risk

Irena Bičkutė1, Kęstutis Laurikėnas21Švenčionių rajono ligoninė,Partizanų g. 4, LT-18126 Švenčionys2Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: ibickute@gmail.com Smegenų išemijos ir vidinės miego arterijos linkio ryšys pirmą kartą literatūroje paminėtas 1951 metais. Tačiau iki šiol nėra iki galo aiški smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis. Nagrinėtos galimos jos teorijos. Straipsnyje pateikiamas vidinės miego arterijos dvigubos kilpos ir pasikartojančios hemiparezės klinikinis atvejis. Po kilpos rezekcijos ligonis stebėtas trejus metus. Hemiparezė nesikartojo. Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, linkiai ir kilpos, chirurginis gydymas Internal carotid artery loops and kinks. cerebrovascular disease Irena Bičkutė1, Kęstutis Laurikėnas21Švenčionys District Hospital,Partizanų Str. 4, LT-18126 Švenčionys, Lithuania2Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: ibickute@gmail.com In 1951, a relation between internal carotid artery tortuosity and cerebral ischaemia was first mentioned. Until now, the cause of cerebrovascular insufficiency is not clear enough. Probable theories of dyscirculation were discussed. A clinical case of internal carotid artery double loop related to repeated hemiparesis is presented. The three-year follow-up after loop resection did not show any clinical symptoms. Key words: internal carotid artery, kinks and loops, surgical treatment

Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Įvadas Straipsnyje aprašomos palyginti retų arterijos didelių ir gigantiškų vidinės miego aneurizmų atsiradimo priežastys. Skirtingai nuo kitų straipsnių, čia kartu apžvelgiamos vidinės miego arterijos ekstrakranijinės ir intrakranijinės dalių aneurizmos. Aprašomos įvairios aneurizmų diagnostikos ir gydymo perrišant kaklo vidinę miego arteriją galimybės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Vilniaus neuroangiochirurgijos centre atliktų vidinės miego arterijos gigantiškų aneurizmų operacijų rezultatus, parodyti šių operacijų efektyvumą ir jų atlikimo metodus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami 12 ligonių, kuriems buvo vidinės miego arterijos aneurizmos, tyrimo ir gydymo duomenys. Ligonių amžius svyravo nuo 42 iki 80 metų. Visi ligoniai operuoti. Operacijos atliktos per 35 metų laikotarpį. Keturi ligoniai operuoti nuo didelių ir gigantiškų intrakranijinių aneurizmų, septyni – nuo ekstrakranijinių vidinės miego arterijos ir vienas – išorinės miego arterijos aneurizmų. Didelėmis vadinome tokias aneurizmas, kai intrakranijinių aneurizmų vidinis skersmuo didesnis negu 3 mm, o ekstrakranijinių – 3–4 ir daugiau kartų viršijo normalų tos pačios arterijos spindį. Aptariami įvairūs chirurginio gydymo metodai, daugiausia dėmesio kreipiant į aneurizmos užtrombavimo arba rezekcijos būdus ir smegenų kraujotakos atkūrimo sąlygas. Rezultatai Mūsų klinikoje iš 12 ligonių, operuotų nuo vidinės miego arterijos aneurizmos, nė vienas nemirė, naujų insultų neįvyko, ir tik 2 ligoniams iš keturių po intrakranijinių aneurizmų užtrombavimo liko neženkli hemiparezė, kuri vienai ligonei buvo nustatyta atvykus į ligoninę, o kitai hemiparezė pasireiškė dar prieš operaciją, po nepavykusio aneurizmos užkimšimo balionu. Prieš operaciją 3 ligonius varginę stiprūs galvos skausmai, plintantys į akiduobę, išnyko. Visi 12 ligonių išrašyti į namus. Išvados Pasitelkiant šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą daugumą intrakranijinių ir ekstrakranijinių vidinės miego arterijos aneurizmų galima diagnozuoti prieš joms plyštant. Aneurizmų gydymui gali būti naudojami įvairūs metodai. Nepavykus tiesiogiai atkurti kraujotakos ir esant blogai smegenų kolateralinei apytakai galima taikyti vieną iš alternatyvių gydymo metodų, kai vidinė miego arterija perrišama, aneurizma užtrombuojama, atliekama ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija. Mums prieinamomis operacijų metodikomis gauname gerus aneurizmų gydymo rezultatus. Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, aneurizma, vidinės miego arterijos perrišimas, ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija Results of treatment of internal carotid artery aneurysms Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Background/objective The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures. Patients and methods Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain. Results Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital. Conclusions The modern diagnostic equipment allows to diagnose most of the intracranial and ectracranial internal carotid artery aneurysms before they rupture. Different methods can be applied for the treatment of these aneurysms. The extra-intracranial shunting procedure can be used as an alternative revascularization method in cases when direct blood flow to the brain cannot be restored and collateral brain blood flow is insufficient. Good results of surgical treatment of internal carotid artery aneurysms were achieved using the techniques described in this article. Keywords: internal carotid artery aneurysm, ligation of the internal carotid artery, extra-intracranial shunting operation

No abstract