ANOTACIJAStraipsnyje analizuojama aktuali universitetui ir akademinei bendruomenei mokslinė problema: reali universiteto dėstytojų didaktinės veiklos praktika, problemos ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, atlikta analizė, ieškant atsakymų į pagrindinius probleminius tyrimo klausimus: dėstytojų, einančių pagrindines pareigas, reali didaktinės veiklos praktika, dėstytojų veiklos, vaidmens, studentų mokymosi konceptualizavimas, veiklos problemos, dėstytojų tęstinio mokymosi poreikiai (didaktiniai, dalykiniai, tyrimo, vadybiniai ir kt.). Analizuojamas universiteto administracijos atstovų požiūris į dėstytojų didaktinės veiklos praktiką, pateikiami dėstytojų veiklos problemų sprendimų variantai, numatoma, kokias aukštojo mokslo didaktikos, profesionalumo tobulinimo ir kt. mokslinių tyrimų kryptis būtų galima projektuoti, remiantis šiuo tyrimu. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: universitetas, dėstytojai, didaktinė veikla, reali praktika. ĮvadasŠis kokybinis tyrimas remiasi autorės ir kitų autorių Klaipėdos universitete atliktų tyrimų (Jatkauskienė ir kt., 2012, 2013 (a); 2013 (b)) rezultatais. Pastarieji tapo paskata pradėti detalesnius universiteto dėstytojų veiklos, profesionalumo tobulinimo tyrimus. Be to, akredituojant Andragogikos bakalauro ir magistro studijų programas, ekspertai domėjosi dėstytojų didaktinės veiklos metodais, kvalifikacijos tobulinimu. Ekspertų pokalbyje su studentais išryškėjo kai kurie ne itin teigiami didaktinės dėstytojų veiklos aspektai (programoje dirbančių dėstytojų skirstymas 1 Birutė Jatkauskienė -Klaipėdos universiteto Andragogikos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Mokslinių interesų sritis: suaugusiųjų švietimo veikėjų profesionalizacijos procesas ir sistema.2 Rūta Marija Andriekienė -socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: švietimo kokybės valdymas, vadyba, besimokančios organizacijos vadyba, projektų vadyba. 3Kęstutis Trakšelys -socialinių mokslų (edukologija) daktaras, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros mokslo darbuotojas. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, švietimo sociologija, universitetinė didaktika.

school leadership is now an education policy priority around the world. As countries are seeking to adapt their educational systems to the needs of contemporary rapidly evolving society, expectations for schools and school leaders are changing. school leadership practice has been greatly influenced by changes in educational governance and school contexts. Many researchers agree that school leaders are crucial for school success and sustainable educational reform, and there is a strong need for leaders who demonstrate key attributes and qualities of professionalism. In these circumstances, the attention should be drawn to professional training and development opportunities for school leaders as well as to knowledge and skills that today's school leaders should possess in order to manage schools successfully.

Straipsnyje nagrinėjama švietimo paslaugų kokybė efektyvumo, rezultatyvumo ir prieinamumo aspektais. Teorinėje straipsnio dalyje aptariama švietimo paslaugų samprata ir šių paslaugų spektras. Išsamiai pristatomos edukacinės ir socialinės paslaugos. Pateikiamas ir paslaugų vartotojų (mokinių) požiūris į jiems teikiamas švietimo paslaugas. Tyrimai vykdyti 2007-2014 metais Lietuvos regionuose: Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Kauno. Kiekybiniame tyrime (anketinėje apklausoje) dalyvavo 520 respondentų (IX-XII / II-IV G kl. mokiniai). PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: edukacinės ir socialinės paslaugos, švietimo paslaugos, vartotojas, paslaugų teikėjas.

AnotacijaStraipsnyje autoriai tyrinėja švietimo paslaugų kokybės valdymo vertinimą tėvų požiūriu, nes tėvai, kaip ir vaikai, yra šių paslaugų vartotojai. Dažnai Lietuvoje manoma, kad švietimo paslaugos teikiamos tik vaikams, bet paslaugų teikimo ir gavimo sutartį su švietimo institucija pasirašo tėvai. Kita vertus, švietimo pagalbos specialistų paslaugų dalis skirta būtent tėvams. Tėvų švietimas, švietimo institucijos bendravimas ir bendradarbiavimas taip pat vyksta su tėvais. Švietimo institucija be tėvų pagalbos nepajėgi išspręsti daugelio mokykloje kylančių įvairaus pobūdžio problemų. Tad autoriai, apklausę 400 respondentų, pateikia tėvų požiūrį į švietimo kokybės paslaugas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: švietimo paslaugų kokybė, kokybės valdymas, vartotojai, tėvai. AbstractThe authors of this article examine the evaluation of education service quality from parents' perspective, since parents as well as their children are the consumers of these service. Often there is a trend in Lithuania that education services are provided to children; even though, the service provision contract is signed between the education institution and parents. On the other hand, a part of services of specialists of education assistance are dedicated to parents. Moreover, parent education, cooperation and communication process is between the education institution and parents. The education institution is not able to solve most of the problems without the assistance of parents. Therefore, the authors present the point of view of 400 parents towards the quality of the provided education services. KEY WORDS: Quality of education services, Quality management, Consumers, Parents. ĮvadasKokybės valdymas švietimo organizacijose laiduoja teikiamų švietimo paslaugų (edukacinių ir socialinių) efektyvumą, rezultatyvumą, naudingumą. Švie-timo paslaugų kokybė ypač aktuali, nes jis nukreiptas į didelę žmonių grupę, t. y. tėvus ir vaikus, kurie atstovauja skirtingoms socialinėms grupėms ir turi įvairių gebėjimų. Taigi suderinti ir išpildyti jų lūkesčius, norus, poreikius bei vykdyti švietimo institucijai deleguotas funkcijas nelengva, nes švietimo kokybė dažnai priklauso nuo išorės veiksnių (politinių, ekonominių ir socialinių). Todėl dažnai net pati švietimo sistema priversta reprodukuoti socialinę nelygybę, kuri kyla dėl anksčiau minėtų veiksnių. Tai paradoksalu, nes teikiant švietimo paslaugas (edukacines ir socialines) siekiama sėkmingai įtraukti įvairių socialinių grupių atstovus į švietimo sistemos procesą, taip sušvelninant socialinę nelygybę, maži-

No abstract