Veganiška mityba vis labiau populiarėja pasaulyje, vis daugiau žmonių renkasi būtent tokį mitybos būdą. Pagrindinės priežastys, lemiančios vegetarų ir veganų skaičiaus didėjimą, yra susirūpinimas sveikata, etinėmis, aplinkos ir socialinėmis problemomis. Lietuvoje nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių maitinasi veganiškai, tačiau žvelgiant į bendras tendencijas pasaulyje ir Europoje galima teigti, kad Lietuvoje veganų paplitimas tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp nepilnamečių turėtų didėti. Aktualu atkreipti dėmesį į veganiškos mitybos įtaką nepilnamečių sveikatai, analizuoti etines priežastis, lėmusias tokį mitybos pasirinkimą, įvertinti artimųjų bei valstybės įtaką minėtam pasirinkimui.
Tyrimo tikslas − nustatyti pagrindinius nepilnamečių veganinės mitybos pasirinkimo etinius aspektus.
Metodai. Kokybinis tyrimas. Tyrimo metodu buvo pasirinkta anoniminė apklausa, iš dalies struktūrizuotas interviu. Interviu klausimų sudarymas paremtas klausimų suskirstymu į 4 kategorijas. Tyrimo imtis – 6 informantai.
Rezultatai ir išvados. Kokybinis tyrimas parodė, kad dažniausiai veganiška mityba suvokiama kaip gyvūninės kilmės produktų nevartojimas. Veganiškas gyvenimo būdas – ne tik kaip veganiška mityba, bet ir kaip veganiškų produktų naudojimas, odinių drabužių ir batų dėvėjimo atsisakymas. Buvo įvardinta teigiama (daugiau energijos, lengvumo pojūtis, prisidėjimas prie sveikesnių mitybos įpročių, kt.) ir neigiama (virškinamojo trakto, odos problemos) veganizmo įtaka žmogaus sveikatai. Dažniausiai paminėti vitaminai, kurių gali trūkti maitinantis veganiškai – vitaminas B12 ir vitaminas D. Vidinės priežastys buvo svarbiausios, pereinant prie veganiškos mitybos, dažniausia priežastis – susirūpinimas gyvūnų gerove. Be to, dažnai tėvai neleidžia vaikams pasirinkti mitybos būdo, taip pažeisdami jų autonomiją. Paaiškėjo, kad daugelio informančių ugdymo įstaigose nesudarytos sąlygos maitintis veganiškai.
