Background. Each year more than 4.3 million people in Europe will die of cardiovascular disease. Therefore, the implementation of simple interventions such as smoking cessation, weight loss, improved diets, and increased exercise is the top priority in prevention and rehabilitation programs. The aim of this study was to evaluate the impact of complex rehabilitation on the manifestation of risk factors and cardiac events in patients with coronary heart disease. Material and Methods. A total of 140 patients with coronary heart disease and NYHA functional class II–IV ischemic heart failure were recruited to the study. The patients were divided into 2 groups: 70 patients who underwent a 6-month complex rehabilitation course (rehabilitation group) and 70 patients who received drug treatment only (control group). Smoking, dietary, and physical activity habits were documented using the questionnaires. Blood pressure (BP), body weight and height, and total serum cholesterol, low-density lipoprotein (LDL) cholesterol, high-density lipoprotein (HDL) cholesterol, triglyceride (Tg), and blood glucose levels were measured. Measurements were repeated after 3 and 6 months. Results. After 6 months, significantly reduced systolic BP was observed in both the groups as compared with the baseline values (P<0.05). A significant decrease in the diastolic BP; total cholesterol, LDL-cholesterol, triglyceride and blood glucose levels; body mass index, and percentage of patients with the metabolic syndrome as compared with the baseline data was documented only in the rehabilitation group (P<0.05). All the patients quitted smoking as well as all the patients in the rehabilitation group changed their dietary habits (P<0.05). Fewer patients were excluded from the rehabilitation group because of cardiac events as compared with the control group (7.1% vs. 11.4%, P<0.05). Conclusions. Complex long-term rehabilitation of cardiovascular patients significantly reduced the manifestation of major cardiovascular risk factors and the rate of cardiac events. Aerobic exercise must be the most important part of training but well-done resistance training must also be encouraged.

Raktažodžiai: lėtinis širdies nepakankamumas, lėtinis nuovargis, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, deguonies sunaudojimas. Santrauka. Tyrimo tikslas. Ištirti sergančiųjų lėtiniu III-IV Niujorko ĮvadasSergančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu (ŠN) simptomai ir funkcinis pajėgumas yra glaudžiai susiję su hemodinamikos rodikliais. Kai nuolatos yra sutrikusi širdies funkcija, aktyvuojasi renino-angiotenzinoaldosterono ir simpatinė nervų sistema. Tai sąlygoja širdies išstumiamo kraujo tūrio mažėjimą ir tolesnį širdies nepakankamumo simptomų: nuovargio ir dusulio progresavimą. Lėtinis nuovargis blogina tokių ligonių gyvenimo kokybę ir gali būti invalidumo priežastimi (1). Svarbūs simpatinio aktyvumo hormonaikatecholaminai išskiriami šerdinėje antinksčių dalyje. Kortikosteroidai yra išskiriami žievinėje antinksčių dalyje. Ten pat išskiriamas ir aldosteronas, kuris svarbus renino-angiotenzino-aldosterono grandinėje ir są-lygoja hemodinamikos rodiklius. Tyrimai rodo, kad ŠN simptomų ir prognozės pagerėjimas ypač gerai koreliuoja su neurohormoniniu gydymu beta adrenoblokatoriais, AKF inhibitoriais, angiotenzino 1 receptorių I blokatoriais, aldosterono antagonistais (2-4). Manoma, kad medikamentai negali užblokuoti visų simpatinio aktyvumo padidėjimą lemiančių grandžių ir dėl to, kad biologiškai aktyvių medžiagų yra daugiau nei veikia vaistai, ir dėl to, kad negalima skirti didesnių vaistų dozių dėl jų šalutinio veikimo.Sergančiųjų lėtiniu nuovargiu (LN) ir lėtiniu nuovargio sindromu (LNS) etiologijos veiksniai yra polimorfiniai. Galima teigti, kad LN ir sunkesnę ligos

The aim of this study was to assess the possible reasons for not returning to work after coronary artery bypass surgery. A total of 134 patients (aged 65 years and younger) who underwent coronary bypass surgery in 2003 were examined. The analysis was performed in three groups of the patients: Group I, patients who were employed before surgery and returned to work after it (n=51); Group II, patients who were employed before surgery but did not return to work after surgery (n=55); and Group III, patients who were unemployed before and remained unemployed after surgery due to health problems (n=28). Number of injured coronary arteries, the extent of operation, postoperative complications, risk factors for ischemic heart disease, clinical status of patients (angina pain and heart failure), physical tolerance, and return to work within one year after coronary bypass surgery were analyzed. It was found that 48.1% of patients who were employed before surgery returned to work after myocardial revascularization. About 30% of patients experienced recurrent symptoms of angina after 12 months. Logistic regression analysis revealed that return to work was significantly influenced by female gender, physical pattern of work, age, and severity of heart failure.

Long-term aerobic exercise training is an effective and workable measure improving respiratory efficiency, left ventricular systolic function, attenuating negative remodeling and stopping further progression in patients with coronary heart disease and chronic heart failure after successful angioplasty.

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, 1 Kauno medicinos universiteto klinikø Kardiologijos klinika, 2 Kauno medicinos universiteto Biomediciniø tyrimø institutas Raktaþodþiai: lëtinis ðirdies nepakankamumas, ilgalaikë reabilitacija, kardialiniø ávykiø pasireiðkimas. Santrauka. EuroAspire III tyrimo (20062007) duomenimis, beveik visose tyrime dalyvavusiose 22 Europos Sàjungos ðalyse ðirdies ir kraujagysliø ligø (ÐKL) rizikos veiksniø nepavyksta efektyviai koreguoti. Kokios trukmës turëtø bûti kardiologinë reabilitacija, kad pakankamai motyvuotø pacientus pakeisti gyvensenà? Tyrimo tikslas. Palyginti ilgalaikës (6 mën. trukmës) ir trumpalaikës (4 sav. trukmës) reabilitacijos poveiká rizikos veiksniø ir kardialiniø ávykiø maþinimui bei kardioprotekciniø vaistø vartojimui.Metodika. Iðtirta 150 pacientø, serganèiø IIIIV funkcinës klasës (NÐA) lëtiniu ðirdies nepakankamumu (ÐN), sàlygoto iðeminës ir hipertenzinës kardiomiopatijos. Jiems buvo taikyta kompleksinë reabilitacija: kineziterapija, rûkymo nutraukimas, mitybos bei kitø rizikos veiksniø korekcija. Tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes: ilgalaikës reabilitacijos (n=80) ir trumpalaikës reabilitacijos (n=70). Tyrimo pradþioje po keturiø savaièiø ir po ðeðiø mënesiø buvo vertinamas jø kûno masës indeksas (KMI), dislipidemija, nejudra, arterinis kraujo spaudimas (AKS), rûkymas, lëtinis nuovargis, simptominiø ir kardioprotekciniø vaistø vartojimas. Ðeðis mënesius buvo vertinamas kardialiniø ávykiø pasireiðkimas.Rezultatai. Ilgalaikës reabilitacijos grupëje pradinio tyrimo metu sistolinis AKS statistiðkai reikðmingai (p<0,05) sumaþëjo 151±9,2 palyginti su 135±9,7 mm Hg, diastolinis AKS 92,3±6,5 palyginti su 75,4±3,8 mm Hg, KMI 35,4±3,5 palyginti su 27,2±4,8 kg/m 2 , rûkymas 10,0 palyginti su 0 proc., dislipidemija 56,3 palyginti su 23,4 proc., nejudra 31,3 palyginti su 4,7 proc. Trumpalaikës reabilitacijos poveikis nebuvo statistiðkai reikðmingas. Ilgalaikës reabilitacijos grupëje dël kardialiniø ávykiø tyrimo nebaigë 13 pacientø (16,3 proc.), trumpalaikës 26 pacientai (37,1 proc.) (p<0,05). Ilgalaikës reabilitacijos grupëje vaistø vartojimas kito taip: nitratø 74 palyginti su 65 proc. pacientø, digitalio 42 palyginti su 32 proc., antiaritminiø preparatø 15 palyginti su 10 proc., statinø 36 palyginti su 20 proc. (p<0,05). Pagrindiniø kardioprotekciniø preparatø: antiagregantø, beta-adrenoblokatoriø ir AKF inhibitoriø vartojimas per 6 mën. abiejose grupëse nesumaþëjo.Iðvados. Ilgalaikë (6 mën. trukmës) ðirdies ir kraujagysliø ligomis serganèiøjø reabilitacija, palyginti su trumpalaike (4 savaièiø trukmës) statistiðkai reikðmingai maþina pagrindiniø ÐKL rizikos veiksniø pasireiðkimà, kardialiniø ávykiø daþnumà, lëtiná nuovargá bei gerina kardioprotekciniø vaistø vartojimà.