Įvadas. Profesinės tapatybės sutrikimas neigiamai veikia darbuotojų savijautą, mažina profesionalumą. Norint išvengti blogėjančių pasekmių, būtina nuolat rūpintis kvali­fikacijos kėlimu, išlaikyti teigiamas vertybines nuostatas. Terapinio darbo sėkmė yra ypač jautriai susijusi su neurologo profesinės tapatybės (NPT) tvirtumu. Dėl sparčios neuromokslų, neurologijos inovacijų ir gydymo praktikos raidos NPT nuolat kinta, todėl, siekiant išlai­kyti profesionalumą, neišvengiama ne tik nuolatinė savireguliacija, bet ir griežta savikontro­lė. Deja, nei NPT sąvoka, nei jos pokyčių ypatybės, kiek mums žinoma, specialiai dar nebuvo nagrinėtos, išskyrus dalines charakteristikas. Tikslas. Atskleisti NPT ypatumus ir išanalizuoti jų kaitos prielaidas. Uždaviniai: pateikti NPT apibrėžimą, įvertinti informacinių technologijų ir neurologijos inovacijų poveikį NPT kaitai, apsvarstyti galimus NPT pokyčius ateityje. Metodai. Atlikta naujausios literatūros straipsnio tema apžvalga. Apibendrinus įvairius po­žiūrius, suformuluota NPT apibrėžtis, taip pat išskirtos ir aprašytos NPT kaitą lemiančios prie­laidos. Taikant prognostinį metodą, remiantis informacinių technologijų (IT), biotechnologijų ir medicinos naujovių poveikio neurologijai analize, aptariami galimi NPT pokyčiai ateityje. Rezultatai ir aptarimas. Tyrimo rezultatai ir aptarimas pateikti penkiuose skyriuose. Pirmajame skyriuje „NPT sąvoka, jos formavimosi ir kaitos ypatumai“ pasiūlyta NPT apibrėžtis, parodoma, kaip nuolat kintančios IT, biotechnologijos ir medicinos inovacijos keičia neurologų veiklos ribas. Antrajame skyriuje „Technologijų raida ir neurologo galimybių plėtra“ atskleidžiama, kokią įtaką auganti kompiuterikos ir robotikos geba daro NPT kismui ir kaip ruoštis artėjan­čioms permainoms. Trečiajame skyriuje „Medicinos inovacijų įtaka NPT kismui“ parodoma, kaip lėtinės li­gos aktualizuoja kompleksinio, individualizuoto gydymo reikmes, kaip dėl sparčios neuromokslų pažangos ir išaugusių kvalifikacinių reikalavimų atsiranda vis daugiau specializacijų, daugeliu atvejų atitolinančių neurologus nuo profesinės tapatybės. Ketvirtajame skyriuje „Neurologijos persidengimų su gretimomis sritimis poveikis NPT kismui“ išskiriamos aktualios visuomenės gyvenimo problemos, kurių sprendimą skatina to­bulėjančios biocheminių sistemų galimybės dirbtinai kelti individų malonius išgyvenimus (kuriant laimės pajautą), didinti mokinių mokslumą stimuliantais (mažinant jų dėmesio trū­kumo ir hiperaktyvumo sutrikimus) ir, taikant psichodelikus, nuodugniau pažinti ir keisti protą (steigiant psichodelijos centrus). Penktajame skyriuje „Prognostinės neurologijos raidos įžvalgos ir galimi NPT pokyčiai“ nagrinėjamos ateities gyvenimą projektuojančių tyrėjų įžvalgos, numatoma, kaip NPT gali įgauti net neatpažįstamą pobūdį. Išvadose pateikiami NPT ypatumai, atskleidžiamos prielaidos, lemiančios NPT kaitą, ir parodoma, kaip NPT turinio supratimas gali stiprinti neurologų profesinę savivoką.

Įvadas. Profesinės tapatybės sutrikimas neigiamai veikia darbuotojų savijautą, mažina profesionalumą. Norint išvengti blogėjančių pasekmių, būtina nuolat rūpintis kvali­fikacijos kėlimu, išlaikyti teigiamas vertybines nuostatas. Terapinio darbo sėkmė yra ypač jautriai susijusi su neurologo profesinės tapatybės (NPT) tvirtumu. Dėl sparčios neuromokslų, neurologijos inovacijų ir gydymo praktikos raidos NPT nuolat kinta, todėl, siekiant išlai­kyti profesionalumą, neišvengiama ne tik nuolatinė savireguliacija, bet ir griežta savikontro­lė. Deja, nei NPT sąvoka, nei jos pokyčių ypatybės, kiek mums žinoma, specialiai dar nebuvo nagrinėtos, išskyrus dalines charakteristikas. Tikslas. Atskleisti NPT ypatumus ir išanalizuoti jų kaitos prielaidas. Uždaviniai: pateikti NPT apibrėžimą, įvertinti informacinių technologijų ir neurologijos inovacijų poveikį NPT kaitai, apsvarstyti galimus NPT pokyčius ateityje. Metodai. Atlikta naujausios literatūros straipsnio tema apžvalga. Apibendrinus įvairius po­žiūrius, suformuluota NPT apibrėžtis, taip pat išskirtos ir aprašytos NPT kaitą lemiančios prie­laidos. Taikant prognostinį metodą, remiantis informacinių technologijų (IT), biotechnologijų ir medicinos naujovių poveikio neurologijai analize, aptariami galimi NPT pokyčiai ateityje. Rezultatai ir aptarimas. Tyrimo rezultatai ir aptarimas pateikti penkiuose skyriuose. Pirmajame skyriuje „NPT sąvoka, jos formavimosi ir kaitos ypatumai“ pasiūlyta NPT apibrėžtis, parodoma, kaip nuolat kintančios IT, biotechnologijos ir medicinos inovacijos keičia neurologų veiklos ribas. Antrajame skyriuje „Technologijų raida ir neurologo galimybių plėtra“ atskleidžiama, kokią įtaką auganti kompiuterikos ir robotikos geba daro NPT kismui ir kaip ruoštis artėjan­čioms permainoms. Trečiajame skyriuje „Medicinos inovacijų įtaka NPT kismui“ parodoma, kaip lėtinės li­gos aktualizuoja kompleksinio, individualizuoto gydymo reikmes, kaip dėl sparčios neuromokslų pažangos ir išaugusių kvalifikacinių reikalavimų atsiranda vis daugiau specializacijų, daugeliu atvejų atitolinančių neurologus nuo profesinės tapatybės. Ketvirtajame skyriuje „Neurologijos persidengimų su gretimomis sritimis poveikis NPT kismui“ išskiriamos aktualios visuomenės gyvenimo problemos, kurių sprendimą skatina to­bulėjančios biocheminių sistemų galimybės dirbtinai kelti individų malonius išgyvenimus (kuriant laimės pajautą), didinti mokinių mokslumą stimuliantais (mažinant jų dėmesio trū­kumo ir hiperaktyvumo sutrikimus) ir, taikant psichodelikus, nuodugniau pažinti ir keisti protą (steigiant psichodelijos centrus). Penktajame skyriuje „Prognostinės neurologijos raidos įžvalgos ir galimi NPT pokyčiai“ nagrinėjamos ateities gyvenimą projektuojančių tyrėjų įžvalgos, numatoma, kaip NPT gali įgauti net neatpažįstamą pobūdį. Išvadose pateikiami NPT ypatumai, atskleidžiamos prielaidos, lemiančios NPT kaitą, ir parodoma, kaip NPT turinio supratimas gali stiprinti neurologų profesinę savivoką.

Naujausių šokio terapijos publikacijų analizė parodė, kad didesnė tyrimų pusė yra skirta nervų ligoms gydyti ar simptomams lengvinti, pasitelkiant šokį. Pastebimas daugelio nervų ligų ir sutrikimų (Parkinsono ligos, cerebrinio paralyžiaus, Alzheimerio ligos ir kt.) spartus tyrimų gausėjimas, gydymui, reabilitacijai ar profilaktikai taikant įvairius šokius: tango, salsą, sambo, rumbą, lindihopą, merengue, baletą ir kt. Populiarumu ir pasiekimais labiausiai išsiskiria Parkinsono ligos simptomų lengvinimo tango šokiu tyrimai ir praktiniai užsiėmimai. Nervų ligų gydymo šokiu tyrimų plėtotė rodo šokių poveikio efektyvumą ir išaugusį jų poreikį. Apžvelgiami darbai suskirstyti į šešis skyrius: 1) gausėjantys šokio gydomojo vaidmens tyrimai ir populiarėjanti šokio gydomoji praktika, 2) šokis – aktualėjanti motorinio, pažintinio, emocinio, vizualinio ir socialinio aktyvinimo priemonė, 3) Parkinsono ligos simptomų lengvinimas šokiu, 4) šokio terapijos neurologijoje galimybių plėtra ir ribos, 5) šokio estetinio patyrimo poveikis nervų sistemai ir 6) šokio poreikio augimas sveikatingumo programose. Keista, kad ši greitai iškerojusi tyrimų ir gydymo sritis dar niekaip neįvardinta. Atsižvelgiant į šokio gydomosios veiklos apimtį ir specifiką, neurologinių sutrikimų gydymo šokio intervencija specializaciją tikslinga būtų pavadinti šokio terapija neurologijoje (ŠTN). Vis didesnių šokio terapinių galių atskleidimas, įtraukiant ir estetinius ypatumus, bei šokio įsitvirtinimas įvairiose neurologinėse programose rodo STN raidos perspektyvą.