AnotacijaŠiame straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto dėstytojų veiklos socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, remiantis informacijos šaltinio patikimumu, rezultatai. Atliekant tyrimą siekta nustatyti, kas sudaro tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto pirmos pakopos studijų studentų) dėstytojų veiklos socialinės reprezentacijos centrinius ir periferinius elementus, atskleisti, kokią įtaką daro šal-tinių patikimumo kintamasis socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, atlikus pakartotinę apklausą ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suvokti dėstytojo ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijos nuostatas. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į mokymąsi, bei formuoti teigiamas studentų nuostatas į dėstytojų veiklą, bendradarbiavimą ir kt. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dėstytojų veikla, socialinė reprezentacija, centrinis ir periferinis elementai, reprezentacijos dinamika, informacijos šaltinio patikimumas. AbstractThis article presents findings of the study on the structure of social representation of lecturers' activities and their dynamics on the basis of the credibility of a source of information. The study is sought to find out what constitutes central and peripheral elements of social representation of lecturers' activities in view of survey participants (undergraduate programme students of Klaipėda University), whether the said elements change upon reliable and unreliable sources of information, and what determines potential dynamics of elements of the representation. Answers to the above questions will significantly help to understand lecturer-student relationships, to change negative or adverse communication attitudes into positive ones. Insights of this study can be applied in lecturers' activities so as to better understand today's students, a role of lecturers, formation of positive attitudes in students towards lecturers' activities and communication. KEY WORDS: lecturers' activity, social representation, central and peripheral elements, dynamics of the representation, credibility of information. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v76i1.1515 ĮvadasAtsakant į klausimą, kodėl šiandien aktualu analizuoti reprezentacijos konceptą, suvokti jo svarbą, vertėtų akcentuoti tai, kad mums visiems svarbu žinoti, kuo mes remiamės, puoselėdami santykius su supančia aplinka, pasauliu. Mus supančiame pasaulyje visada iškyla poreikis kažkuo remtis, vadovautis, kažką įvaldyti, identifikuoti, spręsti vienas ar kitas problemas. Todėl susikuriame socia-

No abstract

Šiame straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos struktūros, jos dinamikos analizei, remiantis informacijos šaltinio patikimumu, rezultatai. Atliekant tyrimą siekta nustatyti, kas sudaro tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų) visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos centrinius ir periferinius elementus, atskleisti, kokią įtaką daro šaltinių patikimumo kintamasis socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, atlikus pakartotinę apklausą ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suvokti dėstytojo, visuomenės sveikatos praktikų ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijos nuostatas. Rezultatai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialisto veiklos socialinės reprezentacijos turinį, tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų kontrolinės grupės) nuomone, sudaro šie elementai: 1. Epidemiologinė priežiūra; 2. Ligų prevencija; 3. Konsultavimas; 4. Pirmos medicinos pagalbos teikimas; 5. Sveikatos sauga; 6. Sveikatos stiprinimas; 7. Sveikatos ugdymas; 8. Visuomenės sveikatos stebėsena. Nustatyta, kad Sveikatos stiprinimas ir Sveikatos sauga tapo centriniais socialinės reprezentacijos elementais, o Ligų prevencija ir Visuomenės sveikatos stebėsena – periferiniais reprezentacijos elementais. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacijos centrinės ir periferinės sistemų elementai verifikuoti atliekant interviu su eksperimentinių grupių nariais, taikant inversiją. Eksperimentinių grupių nariai pritarė kontrolinės grupės išskirtai socialinės reprezentacijos struktūrai. Po kelių mėnesių atlikus pakartotinę apklausą nustatyta, kad šaltinių patikimumo kintamasis daro įtaką socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai. Todėl Visuomenės sveikatos stebėsena iš periferinio elemento tapo centriniu visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementu. Stebimi ir kiti socialinės reprezentacijos struktūros pokyčiai, tik jie nebuvo tokie ryškūs. Tai akivaizdžiai byloja, kad galima visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementų dinamika priklauso nuo patikimo informacijos šaltinio taikymo, naudojant įtikinimo paradigmą. Reprezentacijos dinamika reiškėsi aktyviau tais atvejais, kai tyrimo dalyviams buvo pateikta patikimų šaltinių informacija. Taigi nauja informacija, sustiprinta įtikinimo paradigma, gali pakeisti elemento prasmę, o po kurio laiko gali keistis ir pati visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacija. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų, visuomenės sveikatos praktikų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į būsimą profesinę veiklą, komunikaciją ir kt.

This article presents a study, an analysis of teachers’ and students’ attitude toward the concept of a learning environment, elements of the development of it, the accountability for creating a supportive learning environment, by revealing an educational effect of it on student relationships and on outcomes of studies and learning. The research is aimed to answer the main problematic question: how do teachers and students perceive a learning environment, its elements, the creation, accountability for a supportive learning environment, what kind of educational effect may it have? The article consists of an introduction, study design, research results, conclusions, and references. The empirical study shows that teachers and students have quite a clear understanding of the concept of a learning environment, however, both groups under study (teachers and students) construe various learning environments, elements of their creation, accountability of actors for creating and maintaining the environments in a different way. In spite of some differences in attitudes of teachers and students, both groups of respondents acknowledge the fact that a learning environment has an educational effect on interrelationships of students, outcomes of learning and studies. It has to be assumed that observations made in this research can be used in the teaching practice so as to better understand contemporary students, relationships between teachers and students, as well as the formation of students’ positive attitudes toward learning activities and communication.

This article analyses a number of aspects of lecturers’ support/assistance in student learning. Empirical study reveals support/assistance, provided by lecturers, that is focused on: development of interpersonal relationships, informing, facilitation of learning/studies, regulation of relations, modelling of learning/study activities and behaviour, a vision of student learning, student activities. The above listed aspects of support/assistance might serve as a particular performance indicator for some of lecturers in this field, so as to provide a real and effective help and assure a quality of learning and studies.