Raktažodžiai: kompiuterinė tomografija, traukulinis sindromas, galvos smegenų trauma, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, galvos smegenų navikinis procesas. SantraukaStraipsnyje pateikiamos dažniausios galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimų, atliktų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) skubiosios pagalbos skyriuje (SPS) tiems patiems pacientams, priežas-tys; šis tyrimas jiems atliekamas dažniau nei vieną kartą per metus. Apžvelgiama literatūra, susijusi su visų pacientų galvos smegenų KT tyrimo atlikimo dažnio mažinimu ir racionalizavimu. Tyrimo tikslas -nustatyti, ar yra ryšys tarp galvos smegenų KT tyrimų dažnio ir priežasčių (indikacijų) bei stacionarizavimo dažnio. Tyrimui atsitiktine tvarka atrinktas 131 pacientas, iš kurių 123 pacientų (830 galvos smegenų KT) duomenys panaudoti tyrime. Statistinio reikšmingumo lygmuo buvo pasirinktas a = 0,05. Galvos smegenų KT tyrimų vidutiniš-kai atlikta po 6,75 (±3,939) vienam žmogui. 52,8 proc. pacientų buvo atlikta daugiau nei 5 KT tyrimai. Dažniausios priežastys: trauma 56,63 proc. ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai 28,55 proc. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp SPS atliekamų tyrimų skaičiaus ir stacionarizavimų skaičiaus nėra. Įvadas ir literatūros apžvalgaKompiuterinė tomografija (KT) labai svarbus diagnostikos įrankis. Dažni KT tyrimai sudaro didelę pacientų medicininių tyrimų metu gaunamos jonizuojančios spinduliuotės dalį. Racionalizuojant tyrimų atlikimo dažnį, indikacijas, būtų galima sumažinti pacientų gaunamą apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote dozę. Svarbu išsiaiškinti daž-nai atliekamų KT tyrimų priežastis.