Darbo tikslas – įvertinti pacientų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas. Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus miesto poliklinikoje. Atlikta pacientų apklausa. Apklausoje dalyvavo 187 pacientai. Tyrimui panaudota autorių parengta anketa. Vertinti tiriamųjų sociodemografiniai duomenys, paslaugų kokybei vertinti klausimai sugrupuoti į 4 dalis: 1) paslaugų organizavimas ir kokybė; 2) techninė paslaugų kokybė; 3) išorinis efektyvumas ir 4) funkcinė slaugos kokybė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS ir Microsoft Office Excel programas. Skaičiuota procentinė duomenų išraiška, aritmetinis vidurkis, imties standartinis nuokrypis (SN), t-testas nepriklausomoms imtims ir Spearman koreliacijos koeficientas ranginiams kintamiesiems. Ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Darbo rezultatai ir išvados. Dažniausi pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASP) pasirinkimo kriterijai buvo: patogumas – arti gyvenamosios vietos (39 proc.); kokybiškos paslaugos (21,4 proc.); artimųjų ir pažįstamų rekomendacijos (20,9 proc.). Didžioji dalis respondentų (70,6 proc.) lankytis PASP įstaigoje rekomenduotų artimiesiems ir šeimos nariams. Pacientai gerai ir labai gerai vertino gydymo (80,7 proc.) ir slaugos paslaugų kokybę (76,5 proc.), skirdami jai aukštesnius balus. Ir medicinos, ir registratūros darbuotojų paslaugas gerai ir labai gerai vertino beveik du trečdaliai respondentų, atitinkamai 73,8 proc. ir 70 proc. apklaustųjų. Daugiausia jų buvo patenkinti tvarkinga ir tinkama personalo apranga (92 proc.), jautrumu, atidumu (91,4 proc.), kompetencija (81,2 proc.), procedūrų kokybe (81,2 proc.) ir skyrė daugiausia balų (nuo 4,22 iki 4,0 balo). Trečdalis buvo nepatenkinti, kad pas gydytoją negali patekti tinkamu laiku ir greitai (34,8 proc.), penktadalis (23 proc.) iškilusių problemų negalėjo išspręsti per kuo trumpesnį laiką. Trečdalio pacientų nuomone (33,7 proc. ir 31,5 proc.), slaugytojai jų neinformuoja apie sveiką mitybą ir vaistų šalutinį poveikį, nepakankamai skiria individualaus dėmesio (29,4 proc.).

Darbo tikslas: išanalizuoti sveikatos priežiūros pas­laugų kokybę pacientų požiūriu Vilniaus miesto li­goninės kardiologijos centre. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinė apklausa. Im­tis – 200 pacientų. Vertinti pacientų lūkesčiai ir įspū­džiai apie ligoninės kardiologijos centre teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiu­terinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir Microsoft Office Excel 2007 programą. Rezultatai ir išvados. Apklaustieji aukštais balais vertino lūkesčius ligoninės atžvilgiu. Vyrų lūkesčiai materialinių vertybių, ligoninės patikimumo, darbuo­tojų jautrumo, pacientų saugumo ir darbuotojų em­patijos atžvilgiu buvo mažesni nei moterų (p&amp;lt;0,05). Apklaustųjų amžius reikšmingai teigiamai susijęs su lūkesčiais darbuotojų empatijos atžvilgiu ir visais įspūdžiais apie ligoninę. Aukštesnis išsilavinimas susijęs su mažesniais lūkesčiais ligoninės materia­linių vertybių, patikimumo ir darbuotojų jautrumo atžvilgiu ir prastesniais įspūdžiais apie materialines vertybes ir ligoninės darbuotojų jautrumą. Nustatytos koreliacijos (p&amp;lt;0,01) tarp tiriamųjų lūkesčių ligoni­nės atžvilgiu ir įspūdžių apie ligoninę, lūkesčiai buvo didesni nei įspūdžiai (p=0,0001).

Reikšminiai žodžiai: preanalizės periodas, analitė, ėminių technika, venos punkcija. Tikslas. Šiuo tyrimu buvo siekiama išanalizuoti klinikinių laboratorinių veninio kraujo tyrimų preanalizės periodu slaugytojų dažniausiai daromas klaidas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime buvo stebėti 104 laboratorinių tyrimų preanalizės periodo etapai renkant kraują skirtingiems tyrimams. Tyrimo metodus apima: veninio kraujo ėminių preanalizės periodų stebėjimas bei slaugytojų atliekamų veiksmų fiksavimas, medicininės paciento dokumentacijos nagrinėjimas. Slaugytojų atliekamiems veiksmams fiksuoti buvo sudarytas stebėjimo dienynas, paruoštas remiantis moksline literatūra bei galiojančiais Lietuvoje teisės aktais. Stebėjimo dienynas apima: analitės paskirtį, slaugytojų veiksmus iki veninio kraujo ėminio, punkcijos vietos parinkimą ir paruošimą, ėminių saugojimo laiką ir sąlygas, transportavimo būdas. Duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS Windows (v. 20.0)“, „Excel 2010“ (v. 14.0) programas. Kintamųjų ir klaidų dažnių pasiskirstymui vertinti sudarytos dažnių lentelės, kuriose pateiktas absoliutus skaičius ir procentinės reikšmės. Kokybinių bei kiekybinių kintamųjų reikšmių grupėms palyginti sudarytos požymių dažnių kryžminės lentelės. Statistinio ryšio stiprumui nustatyti skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (rs). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados. Ruošdamosi paimti kraujo slaugytojos padarė 220 klaidų, iš jų priemonių paruošimo etape 186 (84,5 proc.), vertinant ir pažymint tyrimą veikiančius veiksnius – 34 (15,5 proc.). Dažniausiai daromos klaidos (n = 104): priemonių galiojimo termino netikrinimas (100 proc.), netinkamas mėgintuvėlių skaičius (45,2 proc.), tyrimą veikiančių veiksnių ignoravimas (25,9 proc.). Kraujo ėminio paėmimo metu padaryta 971 klaida. Dažniausios klaidos (n = 104): punkcijos vietos valymas netinkama kryptimi (91,3 proc.), mažo kiekio tamponų naudojimas (88,5 proc.), pripildytų mėgintuvėlių guldymas horizontaliai (79,8 proc.). Daugiau klaidų darė vyresnės nei 35 metų, dirbusios daugiau nei 10 metų bei turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (p 0,0001) slaugytojos. Saugant ir transportuojant ėminius į laboratoriją, padarytos 178 klaidos. Dažniausiai daromos klaidos: mėgintuvėlių saugojimas horizontalioje padėtyje (65,4 proc.), įvyniotų į lydraštį mėgintuvėlių transportavimas rankoje (46,2 proc.), mėgintuvėlių transportavimas rankoje (n = 7; 6,7 proc.). Saugant ėminius, daugiau klaidų darė vyresnės, ilgiau dirbančios ir turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą slaugytojos (p 0,001).

Reikšminiai žodžiai: pacientų sauga, pacientų saugos politika, pacientų saugos kultūra. Šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja. Kartu didėja klaidų medicinoje potencialas ir rizika neigiamai paveikti paciento sveikatą. Visos žmogaus klaidos gali sukelti įvairaus dydžio žalą, o sveikatos priežiūros sektoriuje net elementariausios klaidos gali tapti lemtingų pasekmių priežastimi. Todėl sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros saugai, tapo svarbiu iššūkiu visoms pasaulio valstybėms. Nuo 2000 m. pasaulyje gerokai padidėjo naujų tyrimų, pranešimų ir ataskaitų pacientų saugos srityje skaičius. Europos Sąjungos politikai, valstybių vadovai ir tarptautinės organizacijos pradėjo kurti teisinius pagrindus pacientų saugai gerinti. Apžvelgus strateginius ES dokumentus pastebėta, kad pastarąjį dešimtmetį pacientų saugai skiriama nemažai dėmesio. Nepaisant pastangų, visose ES šalyse, formuojant pacientų saugos politiką, susiduriama su problemomis. Nepageidaujamų įvykių Europos Sąjungos šalių sveikatos priežiūros sistemose daugėja. 8–12 proc. Europos Sąjungos šalių ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamų įvykių, kurie atneša valstybėms nemažų finansinių nuostolių. Informacijos apie pacientų saugą, kuri būtų nuolat platinama sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir plačiajai visuomenei, trūkumas mažina galimybes gerinti pacientų saugą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, didina priešpriešą tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bei sukuria tarpusavio nepasitikėjimą. Gerinant pacientų saugą pakankamai dėmesio turi būti skiriama komandiniam darbui, kadangi jis šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbus kaip vienas organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių.

Reikšminiai žodžiai: pacientų sauga, pacientų saugos kultūra, komandinis darbas, sauga operacinėje. Darbo tikslas. Įvertinti operacinės komandos narių požiūrį į komandinį darbą ir saugos klimatą operacinėje. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudotas SAQ-OR (angl. „Safety Attitudes Questionnaire – Operating Room version“) klausimynas. Apklausoje dalyvavo 202 dviejų Vilniaus ligoninių operaciniuose blokuose bei chirurgijos profilio skyriuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai. Rezultatai ir išvados. Visi tiriamieji komandinį darbą ir saugos klimatą vertino vidutiniškai teigiamai (69,43 ir 60,69 b.). Vyrų ir moterų požiūris į komandinį darbą (71,00 ir 68,90 b.) ir saugos klimatą (61,48 ir 60,79 b.) buvo panašus. Saugos klimatą blogiau vertino dirbantys mažiau nei 1 etatu (p = 0,017); o komandinį darbą – dirbantys dažniausiai naktimis (p = 0,03). Požiūris į komandinį darbą ir saugos klimatą priklausė nuo bendradarbiavimo (r = 0,158–r = 0,347; p &lt; 0,05), problemų aptarimo dažnumo, vertybių ir prioritetų (r = 0.329–r = 0.522; p &lt; 0.05), darbo organizavimo (r = 0,196–r = 0,450; p &lt; 0,05), nuovargio darbe (r = -0,15–r = -0,264; p &lt; 0,05), nuomonės varžymo ir klaidų darymo (r = -0,100–r = -0,260; p &lt; 0,05). Požiūris į komandinį darbą ir saugos klimatą nepriklausė nuo lyties, išsilavinimo, darbo stažo ir amžiaus (p > 0,05).