Background. Bronchopleural fistulas (BPFs) development after pneumo nectomy remains a serious complication and is associated with high mortality rate. We evaluated incidence and risk factors, that influenced BPF rate after pneumonectomies for lung cancer patients treated at the Department of Thoracic Surgery and Oncology of the Institute of Oncology, Vilnius University, and compared different bronchial stump suturing techniques. Methods. It is a retrospective study. We reviewed 580 lung cancer patients who underwent pneumonectomies from January 1990 to January 2009. The average patient's age was 60.1 ± 7.9 years (range from 34 to 76). Patients according to postoperative staging: stage IIA-30 patients, IIB-80, IIIA-320, IIIB-96, IV-54. The most common tumor histology was planocellular carcinoma-301, adenocarcinoma-108, small-cell carcinoma-76. Results. There were 327 (56.4%) right and 253 (43.6%) left pneumonectomies. Mediastinal lymph node dissection (LND) was performed to 387 (66.7%) and lymph node sampling (LNS) to 193 (33.3%) patients. The bronchial stump was covered in 285 (49.1%) patients. Bronchopleural fistula after pneumonectomy developed in 48 (8.3%) patients (bronchial dehiscence was confirmed by bronchoscopy), and 7 patients with BPF died (14.5%). BPF after right pneumonectomy occurred in 30 cases (9.5%) and after left pneumonectomy in 18 cases (7.1%), the difference was not statistically significant (p > 0.05). BPF after LND occurred in 38 cases (9.82%) and after LNS in 10 cases (5.18%), the diff erence was statistically significant (p < 0.05). BPF rate using suturing devices with changeable staples (UKL-40, UKL-60, UO-40, UO-60) was 12.6%, using me chanical staplers and handmade suture it was 4.1% and 8.8%, respectively. The difference between the groups was statistically significant (p = 0.0071). Conclusions. 1. BPF rate after pneumonectomies for lung cancer patients was lowest using mechanical staplers (4.1%). 2. BPF occurrence rate after right and left pneumonectomy had no statistically significant difference. 3. BPF rate after pneumonectomy was higher in the LND group (9.82%) than in the LNS group (5.18%), the difference was statistically significant (p < 0.05).

Background / ObjectivesAcquired nonmalignant tracheoesophageal fistula (TEF) in adult patients develops in a variety of conditions, the predominant being postintubation. Several management options have been suggested, while the optimal strategy remains controversial.The aim of this review is to present our clinical experience and to find the optimal management for TEF.MethodsThis study is a retrospective review of all patients who underwent management for benign TEF at the Vilnius University Hospital between January 2000 and December 2012.ResultsSeven patients (three female and four male) with a benign TEF were referred to the Department of General Thoracic Surgery of the Vilnius University Hospital from January 2000 to December 2012. Their mean age was 48.3 ± 11.4 years. PostintubationTEF accounted for six fistulas (85.7%), while one patient (14.3%) suffered from injury during percutaneous dilational tracheostomy. Five patients underwent TEF closure (71.4%). Four patients underwent a simple repair of the fistula, while one patient required tracheal resection and reconstruction. Endoscopic management with tracheal dilation and T tube placement was performed to one (14.3%) and additional jejunostomy was done also to one patient (14.3%). Four patients (57.1%) hadpostoperative complications. Two postoperative deaths occurred (28.6%).ConclusionsSingle-stage surgical repair with or without tracheal resection and reconstruction can be successfully performed after the weaning from mechanical ventilation in patients with acquired nonmalignant TEF.Key words: tracheoesophageal fistula, surgical closure, tracheal resection, nonmalignant fistulaĮgytos tracheoezofaginės jungties gydymas: dvylikos metų patirtis Įvadas / tikslasĮgytos nenavikinės kilmės tracheoezofaginės jungties (TEJ) priežastys yra įvairios, dažniausia iš jų – pointubacinė. Yra pasiūlyta keletas gydymo metodų, tačiau dėl geriausios gydymo taktikos vis dar diskutuojama. Šios apžvalgos tikslas – išnagrinėtimūsų klinikinę patirtį ir rasti optimalų gydymą tų ligonių, kuriems nustatyta TEJ.MetodaiRetrospektyviai išanalizuoti ligoniai, kurie 2000–2012 m. buvo chirurginiu būdu gydomi Vilniaus universiteto ligoninės Krūtinės chirugijos skyriuje. Rezultatai2000–2012 m. nuo nenavikinės kilmės TEJ gydyti 7 ligoniai (3 moterys ir 4 vyrai), kurių amžiaus vidurkis buvo 48,3±11,4 metų. Pointubacinė TEJ nustatyta šešiems ligoniams (85,7 %), vienam ligoniui (14,3 %) TEJ atsirado po perkutaninės dilatacinės tracheostomijos. Penki ligoniai gydyti chirurginiu būdu (keturiems ligoniams trachėja atskirta nuo stemplės, o jų sienų defektai užsiūti; vienam ligoniui papildomai atlikta trachėjos rezekcija ir rekontstrukcija). Endoskopinis trachėjos spindžio plėtimas ir stentavimas T formos endoprotezu taikytas vienam ligoniui (14,3 %); maitinimui skirta jejunostoma atlikta taip pat vienam ligoniui (14,3 %). Keturiems ligoniams pasitaikė pooperacinių komplikacijų (57,1 %). Po gydymo mirė du ligoniai.IšvadaVienmomentė TEJ šalinimo operacija su trachėjos rezekcija ir rekonstrukcija arba be jos gali būti sėkmingai atlikta savaime kvėpuojantiems ligoniams, kuriems yra nenavikinės kilmės TEJ.Reikšminiai žodžiai: tracheoezofaginė jungtis, trachėjos rezekcija, nenavikinės kilmės jungtis.

ĮvadasLietuvių autorių straipsniuose mažai informacijos apie šautinius vaikų sužalojimus.Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 4,2 % vaikų (nuo 0 iki 17 metų amžiaus) panaudojo šaunamąjį ginklą per pastaruosius metus (1). Šautiniai vaikų sužalojimai yra trečia pagal dažnį mirties priežastis tarp JAV vaikų (nuo 1 iki 17 metų amžiaus) (2).JAV kasmet miršta 1300 ir gydoma 5790 vaikų dėl šau-tinių sužalojimų. Tarp JAV vaikų mažėja mirčių dėl netyči-nių susižalojimų ir žmogžudysčių, tačiau didėja mirčių dėl savižudybių šaunamaisiais ginklais (3).Vaizdo torakoskopinės operacijos (videoassisted thoracoscopic surgery, VATS) yra saugios ir efektyvios gydant vaikų krūtinės ląstos ligas dėl mažesnės traumos ir pooperacinių skausmų, trumpesnės drenų laikymo trukmės ir trumpesnio pooperacinio lovadienio (4).Šiame straipsnyje pristatysime vaiko šautinio sužalo-jimo klinikinį atvejį. Ligonis tolimesniam pooperaciniam gydymui perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Klinikinis atvejisSekančią dieną padaryta kontrolinė krūtinės ląstos KT su peroraliniu kontrastavimu: tarpuplaučio hematoma nedidėja, stemplės vientisumas nepažeistas.Tolimesniam gydymui perkeltas į KUL krūtinės chirurgijos skyrių. Kontrolinėse plaučių rentgenogramose kliniš-kai reikšmingo turinio pleuros ertmėse nėra (3). Ketvirtą pooperacinę parą pašalintas dešinės pleuros drenas. Penktą pooperacinę parą ligonis išleistas į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Pooperaciniu periodu komplikacijų nestebėta. DiskusijaŠaunamieji ginklai pradėti naudoti dar Napoleono laikais. Nelaimėliai turėtų būti įvertinti ir pradėti gydyti laikantis ATLS (Advanced Trauma Life Support) rekomendacijų.Faktoriai, galintys turėti įtakos letalinei baigčiai: sistolinis arterinis kraujo spaudimas <90 mmHg, pradinė kūno temperatūra <34*C (6); bazių deficitas -8 ir daugiau padidina mirties riziką 25 % (7).Krūtinės ląstos šautiniai sužalojimai lyginant su kitų sričių šautiniais sužalojimais yra pagrindinė mirties priežastis per pirmą valandą po patekimo į ligoninę, dėl to skubios intervencijos būtinos (8).Turi būti skubiai įvertinama ir gydoma dėl penumo-/ hemotorakso drenuojant pleuros ertmę. Chiruginis gydymas indikuotinas, jei per pleuros drenus išsiskiria >20 % vaiko kraujo tūrio ar besitęsiant kraujavimui 2 ar > ml/kg per valandą. Ligoninės, užtikrinančios galimybę padaryti torakotomiją priėmimo skyriuje (širdies tamponados atveju), ženkliai pagerina išgyvenamumą (nuo 5 iki 50 %) (9, 10, 11). 66Vaizdo torakoskopinės operacijos (videoassisted thoracoscopic surgery, VATS) yra saugios ir efektyvios gydant vaikų krūtinės ląstos ligas dėl mažesnės traumos ir pooperacinių skausmų, trumpesnės drenų laikymo trukmės ir trumpesnio pooperacinio lovadienio (4). Mūsų skyriuje naudojama vieno porto torakoskopinės chirurgijos technika. IšvadosPatyrę krūtinės ląstos šautinius sužalojimus vaikai turi būti skubiai apžiūrimi ir gydomi.Vaizdo torakoskopinės operacijos (videoassisted thoracoscopic surgery, VATS) yra saugios ir efektyvios gydant vaikų krūtinės ląstos ligas dėl mažes-nės tr...

Nepaisant chemoterapijos progreso gydant plaučių vėžį (PV), chirurginis gydymas lieka kertiniu akmeniu terapijoje. Chirurginio PV gydymo diapazonas įvairus: nuo minimalios - segmentektomijos iki maksimalios – pulmonektomijos. Iki šiol pulmonektomija asocijuojasi su daugeliu komplikacijų, ypač pacientams su mažais kvėpavimo rezervais ir šalutine patologija. Kaip alternatyva į klinikinę praktiką buvo įdiegta bronchoplastinė lobektomija, kai navikas pažeidžia proksimalinę broncho dalį. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vieno porto videotorakoskopinės (VATS) bronchoplastinės lobektomijos atliekamos nuo 2015 m. 07 mėn. iki 2017 m. 04 mėn. Iš viso atliktos 8 tokio tipo lobektomijos. Vidutinis pacientų amžius 62,4 m. (51-70), vidutinė operacijos trukmė 201 min. ( 150-255), vidutinis pooperacinis lovadienis 5,5 d. (4-7), pooperacinės komplikacijos 0, pooperacinis mirtingumas 0. Iš gautų rezultatų galima padaryti išvadą, kad vieno porto VATS bronchoplastinės lobektomijos yra mažai traumuojančios, saugios, efektyvios, onkologiškai pilnai adekvačios operacijos su labai greita paciento reabilitacija.