Originalūs mokslo tiriamieji darbai 15Infundibulinės laparoskopinės cholecistektomijos metodika turi kokybiškai atsinaujinti Įžanga Atliktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1996-2013 metų tulžies pūslės chirurgijos retrospektyvusis auditas, apibendrinantis 18 metų operacijų patirtį. Svarbiausias tyrimo tikslas -apibūdinti su laparoskopine cholecistektomija (LC) siejamą tulžies latakų sužalojimo riziką. Metodai LC metu, siekdami identifikuoti tulžies pūslės lataką ir jos arteriją, laikėmės infundibulinės metodikos principų. Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai susisteminti į penkias klases pagal Bismutho ir Strasbergo klasifikaciją. Siekdami nustatyti Lietuvos gydytojų publikacijas, kuriose analizuojamos laparoskopinės cholecistektomijos komplikacijos, naudojomės http://scholar. google.co.uk paieškos sistema. Taikyti standartiniai vienfaktoriai ir daugiafaktoriai statistinės analizės būdai. Rezultatai Atliktos 13 274 cholecistektomijos, iš jų LC -11 189 kartus (84,29 %). 5241 (39,48 %) pacientas laparoskopiškai operuotas dėl ūminio, 8033 (60,52 %) -dėl lėtinio cholecistito. Tulžies latakai sužaloti 45 ligoniams, iš jų 42 sužalojimai siejami su LC. Laparoskopinės operacijos metu tulžies latakai buvo sužaloti 2,7 karto dažniau nei per atvirąją (0,38 % vs 0,14 %, ŠS = 2,6149, 95 % PI 0,8097-8,4442, z = 1,607, p = 0,1080). Operuojant pacientus dėl ūminio cholecistito, jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų pasitaikė du kartus dažniau (0,5 % vs 0,24 %, ŠS = 2,1029, 95 % PI 1,1627-3,8034, z = 2,459, p = 0,0140). Su LC siejamų jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:261. 2010-2013 metais jų padaugėjo. Tulžies pūslės latako nesandarumo rizika po LC yra 1:323 (tai didele dalimi atspindi specifinę technologijos problemą). Pagrindinių šoninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:247 (tai chirurginės technikos problema). E klasės sužalojimo rizika 1:1243. 2000-2013 metais su LC siejama 40 % (17/42) jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų. Hospitalinis mirštamumas nuo tulžies latakų sužalojimo buvo 11 % (5/45). Išvados Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai yra nedažni, bet pavojingi. Tyrimas išryškino koncepcinius, sisteminius ir techninius LC trūkumus. Kadangi laparoskopinės cholecistektomijos kultūra prasideda nuo operacijai tinkamų pacientų atrankos, išsamiai infomuoto paciento sutikimo, šiuolaikinių pripažintų technologinių ir techninių priklausinių bei racionalių, pacientų saugumą užtikrinančių sprendimų, ji turi keistis. Ir ne tik įstaigoje, kurioje buvo atliktas šis klinikinis tyrimas, bet ir visose kitose geografinio regiono gydymo įstaigose, jeigu jose praktikuojama tokia pati arba metodologiškai panaši tulžies pūslės chirurgija. Reikšminiai žodžiai: tulžies pūslės akmenligė, cholecistitas, cholecistektomija, laparoskopinė cholecistektomija, tulžies latakai, tulžies latakų sužalojimai, sužalojimai, rekonstrukcija, Lietuva Background This is an audit of the incidence of bile duct injury (BDI) in emergency and elective laparoscopic as well as open cholecystectomies in Vilnius Republ...

Aurelijus Grigaliūnas, Nijolė Šileikienė, Algimantas StašinskasVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Vilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos,ortopedijos, traumatologijos klinikosBendrosios chirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl. paštas: nijo@delfi.lt Įvadas / tikslas Pateikti perkutaninės endoskopinės gastrostomijos techniką. Nurodyti šio minimaliai invazinio chirurginio metodo indikacijas ir kontraindikacijas. Išanalizuoti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje atliktų perkutaninių endoskopinių gastrostomijų komplikacijas ir mirties priežastis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai išnagrinėti atliktų perkutaninių endoskopinių gastrostomijų 34 atvejai. Ligoniams, kuriems buvo rijimo sutrikimų, gastrostomijos atliktos "stumk" ir "trauk" būdais. Rezultatai 1996–2003 metais Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje atliktos 34 perkutaninės endoskopinės gastrostomijos: 24 vyrams ir 10 moterų. Amžiaus vidurkis – 55,6 metų. Komplikacijų buvo 9 (26,4%) ligoniams; 4 (11,8%) ligoniai mirė; 5 (14,7%) ligoniams, iškritus gastrostominiams zondams, atliktos regastrostomijos. Išvados Perkutaninė endoskopinė gastrostomija – minimaliai invazinė chirurginė operacija. Jos atlikimo technika paprasta, lengvai įvaldoma. Tai intervencija, pasižyminti mažu komplikacijų ir mirčių skaičiumi. Reikšminiai žodžiai: perkutaninė endoskopinė gastrostomija, enterinis maitinimas, minimaliai invazinė chirurgija Percutaneous endoscopic gastrostomy Aurelijus Grigaliūnas, Nijolė Šileikienė, Algimantas Stašinskas Background / objective To present the formation technique of percutaneous endoscopic gastrostomy; indications and contraindications of this minimally invasive surgical method. To analyze complications and death rate in patients to whom those gastrostomies were performed at Vilnius University Emergency Hospital. Patients and methods Thirty-four cases of percutaneous endoscopic gastrostomies due to dysphagia were reviewed retrospectively. Percutaneous endoscopic gastrostomy formations were performed by the "push" or "pull" methods. Results Thirty-four percutaneous endoscopic gastrostomies were performed in Vilnius University Emergency Hospital in 1996–2003 for 24 male and 10 female patients, mean age 55.6 years. Complications were observed in 9 (26.4%) cases; four (11.8%) patients died. In 5 (14.7%) cases regastrostomies were performed when the gastrostomic drainage tube fell out. Conclusions Percutaneous endoscopic gastrostomy is a minimally invasive surgical intervention. Its technique is simple, easy to master. This intervention shows a relatively low complication and death rate. Keywords: percutaneous endoscopic gastrostomy, enteral nutrition, minimally invasive surgery

Originalūs mokslo tiriamieji darbai 15Infundibulinės laparoskopinės cholecistektomijos metodika turi kokybiškai atsinaujinti Įžanga Atliktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1996-2013 metų tulžies pūslės chirurgijos retrospektyvusis auditas, apibendrinantis 18 metų operacijų patirtį. Svarbiausias tyrimo tikslas -apibūdinti su laparoskopine cholecistektomija (LC) siejamą tulžies latakų sužalojimo riziką. Metodai LC metu, siekdami identifikuoti tulžies pūslės lataką ir jos arteriją, laikėmės infundibulinės metodikos principų. Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai susisteminti į penkias klases pagal Bismutho ir Strasbergo klasifikaciją. Siekdami nustatyti Lietuvos gydytojų publikacijas, kuriose analizuojamos laparoskopinės cholecistektomijos komplikacijos, naudojomės http://scholar. google.co.uk paieškos sistema. Taikyti standartiniai vienfaktoriai ir daugiafaktoriai statistinės analizės būdai. Rezultatai Atliktos 13 274 cholecistektomijos, iš jų LC -11 189 kartus (84,29 %). 5241 (39,48 %) pacientas laparoskopiškai operuotas dėl ūminio, 8033 (60,52 %) -dėl lėtinio cholecistito. Tulžies latakai sužaloti 45 ligoniams, iš jų 42 sužalojimai siejami su LC. Laparoskopinės operacijos metu tulžies latakai buvo sužaloti 2,7 karto dažniau nei per atvirąją (0,38 % vs 0,14 %, ŠS = 2,6149, 95 % PI 0,8097-8,4442, z = 1,607, p = 0,1080). Operuojant pacientus dėl ūminio cholecistito, jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų pasitaikė du kartus dažniau (0,5 % vs 0,24 %, ŠS = 2,1029, 95 % PI 1,1627-3,8034, z = 2,459, p = 0,0140). Su LC siejamų jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:261. 2010-2013 metais jų padaugėjo. Tulžies pūslės latako nesandarumo rizika po LC yra 1:323 (tai didele dalimi atspindi specifinę technologijos problemą). Pagrindinių šoninių tulžies latakų sužalojimų rizika yra 1:247 (tai chirurginės technikos problema). E klasės sužalojimo rizika 1:1243. 2000-2013 metais su LC siejama 40 % (17/42) jatrogeninių tulžies latakų sužalojimų. Hospitalinis mirštamumas nuo tulžies latakų sužalojimo buvo 11 % (5/45). Išvados Jatrogeniniai tulžies latakų sužalojimai yra nedažni, bet pavojingi. Tyrimas išryškino koncepcinius, sisteminius ir techninius LC trūkumus. Kadangi laparoskopinės cholecistektomijos kultūra prasideda nuo operacijai tinkamų pacientų atrankos, išsamiai infomuoto paciento sutikimo, šiuolaikinių pripažintų technologinių ir techninių priklausinių bei racionalių, pacientų saugumą užtikrinančių sprendimų, ji turi keistis. Ir ne tik įstaigoje, kurioje buvo atliktas šis klinikinis tyrimas, bet ir visose kitose geografinio regiono gydymo įstaigose, jeigu jose praktikuojama tokia pati arba metodologiškai panaši tulžies pūslės chirurgija. Reikšminiai žodžiai: tulžies pūslės akmenligė, cholecistitas, cholecistektomija, laparoskopinė cholecistektomija, tulžies latakai, tulžies latakų sužalojimai, sužalojimai, rekonstrukcija, Lietuva Background This is an audit of the incidence of bile duct injury (BDI) in emergency and elective laparoscopic as well as open cholecystectomies in Vilnius Republ...