Artefaktinis dermatitas − tai psichodermatologinis sutrikimas, kai asmuo savavališkai žaloja savo odą, siekdamas patenkinti nesąmoningą norą įsikūnyti į ligonio vaidmenį. Dažniausiai šis sutrikimas nustatomas paauglėms ir jaunoms moterims, sergančioms psichikos liga. Šios ligos diagnostika ir gydymas yra sudėtingi, nes pacientai linkę neigti savo kaltę. Pagrindiniai sutrikimai, nuo kurių gydytojas psichiatras turėtų diferencijuoti šį sutrikimą, yra Miunhauzeno sindromas, neurotinė ekskoriacija, deliuzinė parazitozė bei simptomų simuliavimas. Siekiant efektyvių ir ilgalaikių artefaktinio dermatito gydymo rezultatų, gydyme turi dalyvauti daugiadalykė komanda, kurią sudarytų gydytojas dermatovenerologas, gydytojas psichiatras bei šeimos gydytojas.

Įvadas. Psoriazė reikšmingai paveikia pacientų gyven­imo kokybę. Dėl didelės neigiamos įtakos fizinei ir psi­chologinei paciento būklei, svarbu aprašyti ir įvertinti specifinius miego sutrikimus, pasitaikančius pacientams, sergantiems psoriaze. Sąsaja tarp psoriazės ir miego sutrikimų buvo įrodyta remiantis daugeliu tyrimų, tačiau jos mechanizmas dar nėra visiškai aiškus. Kita aktuali tema yra psoriazės sąsaja su depresija. Dėl aukšto šių ligų komorbidiškumo, tikėtina, kad šios dvi patologijos turi bendrų jas siejančių patofiziologinių mechanizmų. Nors šis mechanizmas taip pat nebuvo visiškai išaiškintas, manoma, kad uždegiminės reakcijos yra pagrindinis as­pektas, siejantis šias dvi būkles. Tyrimo tikslas − atnaujinti ir pagilinti žinias apie psoriazės ir miego sutrikimų, bei psoriazės ir depresi­jos sąsajas. Medžiaga ir metodai. Buvo atliekama literatūros apžvalga ir analizė. Literatūros šaltinių paieška buvo atliekama anglų kalba tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed. Paieškoje naudoti nurodyti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Rezultatai. Naudojant teorinius analizės metodus, buvo rastos 58 publikacijos, atitinkančios paieškos kriteri­jus. Kitos 50 publikacijų buvo atmestos, nes neatitiko paieškos kriterijų. Išvados. Sergančiųjų psoriaze psichikos ir miego sutrikimų dažnis yra didesnis, nei lyginant su bendrąja populiacija. Tai pabrėžia būtinumą atlikti daugiau šios krypties tyrimų, nes tokiems tyrimams nereikalingas didelis finansavimas ir padeda identifikuoti pacientus, kuriems reikalinga medicininė ir psichologinė pagalba. Adekvatus ir lygiavertis abiejų ligų gydymas reikšmingai pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir gydymo baigtis.