The major part of the South Eastern Baltic sandy seashore is influenced by erosion and recession of varying intensity. Total Lithuanian coastline length doesn't exceed 100 km there, but this area is prominent for its fine sand beaches and costal protective dunes. The main goal of the present research was to define the trends of coastal dynamic processes of Lithuanian seashore area within the long-term impact of natural processes and human action.The coastline changes have been estimated by means of aerial photography and detailed field geodetic measurements within the period since 1999 with the supplementary addition of historical data backing to the end of 19 th century. Annual rates of dune base line position were calculated for the mentioned period. The history of coastal protection development was analysed, as well. Application of aerial photography and historical field topography data gives us the possibility to find some peculiarities in coastal changes. The identification of the eroded and relatively stable areas is very important for spatial planning, coastal protection and other activities, related to the coast that bears man-made coastal protective dunes, including ones on the Curonian Spit.

Analysis of the potential and resources of each region in the country is necessary for improving the living conditions of an individual. The present task of the Lithuanian recreational system is to allow effective use of recreational resources on the Baltic seacoast. Recreational landscapes play an important role on which the prestige of a country depends. Its foreign visitors have an influence on appearance of new economic relations and investments into its economy. They leave a country with an impression about the potential of its economy, society and culture. This makes it important to ensure a constant growth of existing and future recreational sites, resorts and holiday settlements. This study deals with some of the strategic aspects of the country’s future development. Some concrete proposals on improving formation of recreational landscape are presented in the paper.

A city is a structure that is constantly changing with time. In residential neighbourhoods, renewal projects receive a lot of attention is terms of modernisation of open spaces as well as the aesthetic quality of architectural planning. Reorganisation of spaces for leisure and recreation became necessary because of declining aesthetic, ecological and economical conditions. In most cases, this is one of the factors that influence emigration to other countries and internal migration to city edges and to the former collective garden areas. As a result, a residential neighbourhood in a city serves only as a temporal “station”, which unfortunately fails to ensure a safe social environment. Negative urban factors demand for adjustments in existing political, legal and financial documents that regulate the renewal and development of residential housing estates. The main analysed problem – the tendency pertaining to development of public spaces and existing renewal opportunities in residential neighbourhoods. The article deals with the main directions, features and aspirations related to formation of public spaces in residential areas, on the basis of a particular residential neighbourhood complex urban structure study and the project as an example. Santrauka Miestas yra nuolat kintanti laiko požiūriu struktūra. Dabartiniu metu vis didesnis dėmesys gyvenamųjų rajonų ir kvartalų atnaujinimo projektuose skiriamas atvirų erdvių modernizacijai, estetinei architektūrinio planavimo kokybei. Erdvių, skirtų gyventojų laisvalaikiui ir rekreacijai, pertvarkymas tapo būtinas dėl prastėjančių gyvenamosios aplinkos sąlygų: estetinių, ekologinių, ekonominių. Daugeliu atvejų tai yra vienas iš veiksnių, lemiančių gyventojų emigraciją į kitas šalis bei vidinę migraciją į miestų pakraščius bei buvusių kolektyvinių sodų teritorijas. Gyvenamasis kvartalas mieste tampa jų laikina, „tarpine stotele“ su ne visada saugia socialine terpe. Nauji veiksniai lemia būtinybę koreguoti šalyje veikiančius dokumentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimą ir plėtrą. Pagrindinė analizuojama problema – viešųjų erdvių plėtojimo tendencijos ir egzistuojančios galimybės atnaujinamuose gyvenamųjų namų kvartaluose iš esmės pagerinti gyventojų rekreacijos, aplinkos kokybės sąlygas. Straipsnyje aptariamos gyvenamojo rajono viešųjų erdvių formavimo pagrindinės kryptys, ypatumai ir siekiamybės, remiantis konkretaus Lieporių gyvenamojo rajono Šiauliuose kompleksinio urbanistinės struktūros tyrimo ir projekto pavyzdžiu.

Declarations on sustainable urban development enforce analysis of the potential and resources of separate Lithuanian towns supplemented with significant improvements of recreational environment quality. People are under the influence of cultural and artistic values in an urban environment. Interaction problems between human beings and environment concern architects, psychologists, sociologists, doctors, artists. Their influence significantly increases in recreational environment. Recently in various Lithuanian towns and cities the quality of recreational environment has not only improved but, unfortunately, it has lost its important qualitative components. A piece of art in post-soviet urban space and in recreational environment is accepted ambiguously. Destruction of environmental values enforces search for planning or organizational means of spaces to reduce negative reaction. In this aspect experience in the West European culture of towns and cities is very important. In this work the author analyses the experience of some Euro pean cities in integrating artistic and cultural components into recreational spaces. Concrete suggestions for improving formation of recreational environment are given. The experience analysis of Euro pean cities allows to state that the Lithuanian urban recreational environment can be used much more effectively by using artistic means. The paper presents examples of recreational environment formation and suggestions on improving, evaluation and artistic value integration into environment. They could be very useful in planning urban recreational environment. Kultūrinių ir meninių vertybių įtaka miesto rekreacinės aplinkos kokybei Santrauka Žmogaus ir aplinkos sąveikos problemos senos, bet laikui bėgant atsiranda naujų ženklų, liudijančių apie pokyčius, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką gyvenimo kokybei. Ypač jautriai žmogus reaguoja į pokyčius rekreacinėje aplinkoje. Lietuvos deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos verčia ieškoti priemonių, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos, o kartu ir gyvenimo kokybę Lietuvos miestuose. Žmogus miesto aplinkoje neabejotinai yra veikiamas kultūros ir meno vertybių: skulptūra, gėlynas, iškirstas ar pasodintas medis iš karto atkreipia dėmesį. Tokių pokyčių poveikis ryškesnis rekreacinėje aplinkoje. Ilgamečiai aplinkos stebėjimai leidžia konstatuoti, jog pastaraisiais metais daugelio Lietuvos miestų rekreacinės aplinkos kokybė ne tik nepagerėjo, bet prarado svarbius kokybinius komponentus. Meno kūrinys posovietinio miesto erdvėje, rekreacinėje aplinkoje vertinamas nevienareikšmiškai. Aplinkos vertybių naikinimas verčia ieškoti planavimo ar erdvių organizavimo priemonių negatyviems reiškiniams mažinti. Šiuo aspektu svarbi vakarietiškos kultūros Europos miestų patirtis. Autorius analizuoja kai kurių Europos miestų patirtį integruojant meno ir kultūros komponentus į rekreacines erdves, pateikiami konkretūs siūlymai, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos formavimo darbus. Europos miestų patirties analizė leidžia teigti, kad rekreacijos procese Lietuvos miestų rekreacinė aplinka gali būti naudojama gerokai efektyviau taikant meninio poveikio priemones. Rekreacinės aplinkos vertinimą autorius atliko remdamasis ilgamete šios aplinkos planavimo patirtimi. Pateikiami rekreacinės aplinkos formavimo pavyzdžiai ir vertinimo bei meninių vertybių integravimo į aplinką metodikos tobulinimo pasiūlymai, kurie gali būti naudingi vykdant miestų rekreacinės aplinkos planavimo darbus.