Tikslas. Nustatyti, kokią įtaką turi gimdos vystymosi ydos nėštumo ir gimdymo eigai po pagalbinio apvaisinimo. Metodai. Literatūros paieška atlikta PubMed ir Scopus duomenų bazėse. Į apžvalgą įtraukti 9 tyrimai. Gimdos vystymosi ydos suklasifikuotos į balno formos, Miulerio latako susiliejimo defektus (vienragė, dviragė, dviguba) ir kanalizavimosi defektus (su pertvara/daline pertvara). Duomenų analizė atlikta „RevMan 5“ programa. Rezultatai. Gimdos vystymosi yda didina persileidimo (RR, 1,4; 95 proc. PI 1,18–1,67), priešlaikinio gimdymo (RR, 1,88; 95 proc. PI 1,39–2,54) ir cezario pjūvio operacijos (RR, 1,08; 95 proc. PI 1,02–1,14) riziką po pagalbinio apvaisinimo. Miulerio latakų susiliejimo defektai yra susiję su mažesniu klinikinio nėštumo dažniu po pagalbinio apvaisinimo (RR, 0,88; 95 proc. PI 0,81–0,96) ir didesne persileidimo (RR, 1,4; 95 proc. PI 1,16–1,69), priešlaikinio gimdymo (RR, 1,9; 95 proc. PI 1,23–2,96) bei cezario pjūvio operacijos (RR, 1,08; 95 proc. PI 1,02–1,15) rizika. Kanalizavimosi defektai didina persileidimo (RR, 3,26; 95 proc. PI, 1,45–7,31) ir cezario pjūvio operacijos (RR, 1,53; 95 proc. PI, 1,05–2,23) riziką. Išvados. Miulerio latakų susiliejimo defektai lemia mažesnį klinikinio nėštumo dažnį po pagalbinio apvaisinimo ir didesnę priešlaikinio gimdymo riziką. Ir Miulerio latakų susiliejimo, ir kanalizavimosi defektai didina persileidimo ir cezario pjūvio operacijos riziką po pagalbinio apvaisinimo.
