Knee pain prevalence in adolescent basketball players was not related to differences between sides but was higher in tall players. Knee pain was accompanied by morphological abnormalities detected with ultrasound.

Research background. Iliotibial band syndrome is common among athletes due to intensive training or repetitive knee flexion and extension. There is not much data about iliotibial band length onthe measurement reliability in the literature.Research aim was to investigate the links and the reliability of Ober’s test and Modifed Ober’stest results measuring iliotibial band length using goniometer and inclinometer.Methods. Ober’s test and Modifed Ober’s test were performed for the estimation of iliotibialband length, and the flexion angles were measured using a standard goniometer and an inclinometer.Results. Research results indicated that the values of intraclass correlation coeffcient were withinthe range of 0.85–0.94, so the measurement reliability (reproducibility) of Ober’s test and ModifedOber’s test were estimated as good or very good.Conclusions. In Ober’s test and Modifed Ober’s test iliotibial band length can be reliably measured using both goniometer and inclinometer. The results of goniometric and inclinometric measurements of iliotibial band length in both Ober’s test and Modifed Ober’s test are reliable and theirreproducibility is adequate.

Tyrimo pagrindimas. Apie 85% populiacijos skundžiasi nespecifiniu nugaros apatinės dalies skausmu. Nustatyta, kad stuburo stabilizavimo pratimai pagerina juosmens giliųjų raumenų funkciją ir sumažina nugaros skausmą, o stuburo mobilizacija sumažina neįgalumą ir skausmą gydant lėtinį nugaros skausmą. Visgi nėra pakankamai tyrimų, kuriuose būtų įrodytas didesnis ar mažesnis skirtingų manualinės terapijos metodų poveikis gydant nugaros apatinės dalies skausmą. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų manualinės terapijos metodų ir stuburo stabilizavimo pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, skausmui ir funkcinei būklei. Metodai. Buvo tiriama 18 asmenų, jaučiančių lėtinį nespecifinį nugaros apatinės dalies skausmą. Atsitiktine tvarka tiriamieji suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo taikoma stuburo slankstelių mobilizacija atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimai, kitai – nespecifinė stuburo juosmens ir kryžmens manipuliacija bei stuburo stabilizavimo pratimai. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertinamas nugaros skausmas, funkcinė būklė ir negalia, pilvo raumenų statinė ištvermė, nugaros raumenų statinė ištvermė, šoninių juosmens raumenų statinė ištvermė, stuburo paslankumas. Rezultatai. Tiriamųjų jaučiamas skausmas po taikytų intervencijų sumažėjo (p < 0,05), negalia ir funkcinė būklė pagėrėjo (p < 0,05), stuburo paslankumas ir liemens raumenų statinė ištvermė pagerėjo (p < 0,05). Tarp abiejų taikytų metodikų veiksmingumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Išvados. Tiek taikant stuburo slankstelių mobilizaciją atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimus, tiek taikant nespecifinę juosmens ir kryžmens manipuliaciją bei stuburo stabilizavimo pratimus, sumažėjo tiriamųjų nugaros skausmas ir pagerėjo funkcinė būklė, poveikis tarp skirtingų manualinės terapijos metodų nesiskyrė. Raktažodžiai: nugaros apatinės dalies skausmas, stuburo stabilizavimo pratimai, manualinė terapija.