Mokykla laikoma tinkamiausia vieta paauglių sveikatos stiprinimo procesui. Pagrindinis sveikatos stiprinimo proceso komponentas yra dalyvavimas jame, todėl norint, kad sveikatos stiprinimo procesas būtų efektyvus, būtina į jį įtraukti kuo daugiau mokinių. Tyrimo tikslas – įvertinti 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimą mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese. Tyrimo metu apklausti 3574 devintųjų ir dešimtųjų klasių mokiniai iš 110 įvairių Lietuvos mokyklų. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. PI, ranginių duomenų analizei panaudoti Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Nustatant veiksnius, turinčius įtakos mokinių norui aktyviau dalyvauti mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese, sudaryti logistinės regresijos modeliai, gauti pakoreguoti šansų santykiai, apskaičiuoti jų 95 proc. PI. Aktyviai arba labai aktyviai mokinių sveikatos stiprinimo procese dalyvavo 10,1 proc. mokinių. Jų aktyvumas buvo reikšmingai susijęs su lytimi, amžiumi, gyvenamąja vieta, mokymosi mokykloje trukme, pastarojo pusmečio pažymių vidurkiu, mokyklos tipu, jos vieta bei ugdymo įstaigos priklausymu (nepriklausymu) SSM tinklui. Per pastaruosius metus 41,9 proc. Mokinių dalyvavo renginiuose bei 21,8 proc. mokinių padėjo renginius organizuoti. Beveik 70 proc. mokinių norėjo arba bent iš dalies norėjo aktyviau dalyvauti mokykloje vykdomame jų sveikatos stiprinimo procese, šis noras buvo reikšmingai susijęs su mokinių lytimi. Daugumos mokinių dalyvavimo sveikatos stiprinimo procese lūkesčiai buvo pozityvūs: 53,1 proc. respondentų manė, kad jie įgis sveikatos stiprinimui reikalingų žinių, 41,0 proc. mokinių teigė, kad jie taps fiziškai aktyvesni. Didžiausiai daliai mokinių aktyviau dalyvauti sveikatos stiprinimo procese trukdė jų laiko, noro ir žinių stoka (atitinkamai 60,8 proc., 52,5 proc. ir 24,3 proc.).