Mitybos nepakankamumas apibūdinamas kaip būsena, atsirandanti dėl maisto medžiagų trūkumo, dėl kurio pa­sikeičia kūno kompozicija (sumažėja raumeninė, rieba­linė, kaulinė masė) bei kūno ląstelių masė, turinti įtakos fizinėms ir psichinėms asmens funkcijoms. Dėl mitybos nepakankamumo prastėja asmens gyvenimo kokybė, ekonominis produktyvumas, didėja gydymo išlaidos, auga žmogiškojo kapitalo nuostoliai. Mitybos nepa­kankamumo paplitimas Lietuvoje 2019 metais siekė 2,5 procento. Pasaulinės mitybos ataskaitos 2020 (angl. Global Nutrition Report 2020) duomenimis, vienas iš devynių žmonių pasaulyje yra alkanas arba jo mityba nepakankama. Tyrimo tikslas – įvertinti sveikatai pa­lankios mitybos plano taikymo poveikį nepakankamos mitybos žmonių svoriui, kūno masės indeksui ir kūno kompozicijai. Mitybos plane, pagal kurį tiriamieji mai­tinosi tris mėnesius, maistinės makromedžiagos pa­skirstytos santykiu: baltymai 20 proc. (105 g), rieba­lai 30 proc. (70 g) ir angliavandeniai 50 proc. (262,50 g) paros energijos. Bendra dienos energinė vertė 2100 kcal. Valgymo režimas 5 kartai per dieną. Tyrime sa­vanoriškai dalyvavo ir tris mėnesius pagal sudarytą mi­tybos planą maitinosi 10 tiriamųjų, kurių KMI tyrimo pradžioje buvo ≤ 18,5 kg/m2. Nepakankamos mitybos asmenims pritaikius sveikatai palankios mitybos pla­nus, nustatytas svorio ir kūno masės indekso padidėji­mas, tačiau kūno kompozicijos rodikliai pakito ne visi. Raumenų masė padidėjo visiems tiriamiesiems, kaulinė masė padidėjo pusei tyrimo dalyvių, penktadaliui tyrimo dalyvių sumažėjo riebalų masė, penktadaliui padidėjo metabolinis amžius, o visceralinių kūno riebalų masės pokyčių nenustatyta.