Galvos smegenø arterijø aneurizmø maiðo ir kaklo santykio klinikinë reikðmë ISSN 1392-0995, ISSN 1648-9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2007, 5(1), p. [45][46][47][48][49][50][51][52] Ávadas / tikslasSparèiai tobulëjanèios kompiuterinës technologijos, gerëjanti galvos smegenø kraujagysliø diagnostika iðkëlë naujà problemà gydytojams: kaip elgtis su neplyðusia galvos smegenø arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyðimo rizikos ávertinimas, prognoziniø veiksniø paieðka sukëlë naujà bangà pasaulinëje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvideðimtam pasaulio gyventojui turësime paaiðkinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenø arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mûsø tyrimo tikslas -ávertinti aneurizmos maiðo ir kaklo santykio klinikinae reikðmae prognozuojant galimà aneurizmos plyðimà. Ligoniai ir metodaiProspektyviai iðtirti visi 265 pacientai, 2000-2006 metais VðÁ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinës ligoninës Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenø arterijos maiðelinës aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyðusi, 242 pacientams -plyðusi aneurizma. Ðioje grupëje 36 pacientams aneurizma plyðo pakartotinai. Pacientai suskirstyti á tris grupes: neplyðusiø (n = 23), plyðusiø pirmà kartà (n = 206) ir plyðusiø pakartotinai (n = 36) aneurizmø. Atlikti visø maiðeliniø aneurizmø maiðo ir kaklo matavimai, ávertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amþius, atlikta statistinë analizë. Verpstinës ir gigantinës aneurizmos á tyrimà neátrauktos. RezultataiGalvos smegenø arterijos maiðelinës aneurizmos maiðo ir kaklo santykis (MKS) statistiðkai reikðmingai skyrësi visose trijose pacientø grupëse: neplyðusiø MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyðusiø pirmà kartà -2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyðusiø pakartotinai -3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didëjant MKS, labai daugëjo plyðusiø aneurizmø, kad ir kokia bûtø aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maiðo dydis nebuvo toks reikðmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lëtos kraujotakos jungianèiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05). P a d ë k aStraipsnis parengtas vykdant EUREKA projektà E!3475 AMRA. Dëkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui, kuris finansavo ðá projektà (sutarties Nr. V-83/2006). SutrumpinimaiAcomAa. communicans anterior, priekinë jungianèioji arterija AcomPa. communicans posterior, uþpakalinë jungianèioji arterija ACMa. cerebri media, vidurinë smegenø arterija ACIa. carotis interna, vidinë miego arterija GSAA -galvos smegenø arterijos aneurizma K -aneurizmos kaklo dydis (mm) M -aneurizmos maiðo maksimalus dydis (mm) MKS -maiðo ir kaklo santykis AnSAH -aneurizmos plyðimo sukelta subarachnoidinë hemoragija LITERATÛRA

Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras TerbetasVilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Įvadas / tikslas Straipsnyje aprašomos hidrocefalijos priežastys, raidos stadijos, klinikiniai ir rentgeniniai diagnostikos metodai, gydymo būdai ir rezultatai. Analizuojami aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos prognoziniai veiksniai, turintys didžiausią įtaką lėtinės arezorbcinės dekompensuotos hidrocefalijos raidai. Apžvelgiama likvoro cirkuliacijos patologinė anatomija ir patologinė fiziologija. Ligoniai ir metodai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Neurochirurgijos skyriuje 2000–2002 metais atliktos 7 (10,6 %) ventrikuloperitoneostomijos (VPS) operacijos nuo lėtinės dekompensuotos hidrocefalijos, kurios priežastis buvo likvoro rezorbcijos sutrikimas plyšus intrakranijinei aneurizmai (IAn) ir po aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (AnSAH). Nė vienam ligoniui nereikėjo jungties operacijos, esant nežinomos kilmės subarachnoidinei hemoragijai (SAH). Iš viso stebėti 66 ligoniai, hospitalizuoti dėl plyšusios IAn ir išgyvenę daugiau kaip 6 mėnesius po aneurizmos klipsavimo operacijos. Rezultatai Laiku atliktas hidrocefalijos gydymas jungties operacija buvo veiksmingas 6 iš 7 ligonių (85,7 %). Išvados Lėtinė arezorbcinė dekompensuota hidrocefalija nustatyta 10,6 % ligonių, operuotų nuo plyšusių IAn, ir turi būti gydoma chirurgiškai, praėjus 1–2 mėnesiams po AnSAH. Būdingiausia aneurizmos lokalizacija, nustačius dekompensuotą arezorbcinę hidrocefaliją, – a. communicans anterior ir a.communicans posterior. Intrakranijinio kraujo kiekis plyšus aneurizmai yra blogas prognozinis veiksnys (vertinta pagal Fisherio skalę). Prasminiai žodžiai: hidrocefalija, intrakranijinė aneurizma, subarachnoidinė hemoragija, insultas, likvoro cirkuliacija, prognoziniai veiksniai. Aresorbtive hydrocephalus after aneurysmal subarachnoid hemorrhage Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras Terbetas Background / objective The origin, terms of hydrocephalus development, methods of treatment and results are reviewed. Methods Sixty-six consecutive patients, operated on for ruptured intracranial aneurysm (IAn) and surviving within 6 months were included into the study. Seven ventriculoperitoneostomies due to aresorbtive hydrocephalus after 66 aneurysmal subarachnoid hemorrhage (AnSAH) cases were performed in the Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital (2000–2002). The follow up period after AnSAH was 1 year. All cases of aresorbtive hydrocephalus were determined within 2 months after AnSAH. Results Surgical treatment of aresorbtive hydrocephalus was effective in 6 patients out of 7 (85.7%). Conclusions Our results suggest a significant role of predictive signs on initial computer tomography, location of IAn and patient’s age in the development of aresorbtive hydrocephalus. Keywords: hydrocephalus, intracranial aneurysm, subarachnoid hemorrhage, stroke, cerebrospinal fluid, predictive signs.