Seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdantys asmenys pasižymi heterogeniškumu. Žinoma, kad šio pobūdžio nusikaltimais įtariami asmenys skiriasi tiek savo sociodemografinėmis, tiek psichosocialinėmis ypatybėmis, tačiau skiriasi ir jų elgesio etiologinės priežastys, motyvai, nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Seksualinių nusikaltimų pobūdis įvairus – nuo nekontaktinių tvirkinamųjų veiksmų iki fizinio smurto ir išžaginimo. Siekiant išanalizuoti asmenų, įvykdžiusių seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypatumus, atlikta 2011-2019 m. laikotarpio retrospektyvi 271 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) teismo psichiatrijos ekspertizės aktų analizė. Gautieji rezultatai atskleidė, jog dažniausiai seksualinius nusikaltimus įvykdė jauni vyrai, daugeliu atvejų žemesnio išsilavinimo, neturintys darbo, nesukūrę šeimos, vieniši. Seksualinį nusikaltimą įvykdęs asmuo dažniausiai veikė vienas, planuotai, auka dažniausiai buvo prepubertetinio amžiaus mergaitė iš pažįstamos aplinkos, o prievartiniai veiksmai dažniausiai buvo atliekami smurtautojo namuose. Apie trečdalis suaugusiųjų šio pobūdžio nusikaltimus įvykdė apsvaigę. Tik labai mažai daliai iš jų nustatyta pedofilijos diagnozė (2,6% atvejų). Įvairūs psichikos sutrikimai nustatyti 83,3 proc. nepilnamečių, 85,4 proc. suaugusiųjų (18-64 m.) ir 78,6 proc. senyvo amžiaus (65-84 m.) asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes, tik 14,8 proc. nusikaltusių asmenų buvo nustatyti nepakaltinamumo ir 8,1 proc. riboto pakaltinamumo kriterijai dėl psichikos sutrikimo.
