Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į širdies veiklą. Laikoma, kad širdis ne tik užtikrina kraujotaką, bet taip pat siunčia nervinę, humoralinę, elektromagnetinę informaciją, sujungia kūno judesių, proto, emocijų ir dvasios bendravimą (Lacey J., Lacey B., 1978; Armour, Ardel, 1994; Goleman, 1995; Childre, Martin, 1999). Nustatyta, kad širdies ritmo greitis ir variabilumas jautriai reaguoja į protinį krūvį (Hjortskov et al., 2004; Wang et al., 2005). Tyrimų apie širdies pokyčius atliekant protinį darbą ir ryšį su fi ziniu krūviu neaptikome.Tyrimo tikslas — ištirti sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo bei protinio darbingumo pokyčius po standartizuoto fi zinio krūvio.Tiriamąjį kontingentą sudarė dvi grupės: 10 sportuojančių ir 8 nesportuojančios merginos, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Tyrimas buvo atliekamas 2003 metais Lietuvos kūno kultūros akademijos Fizinių galimybių centre. Tyrimo trukmė 30 minučių. Visą tyrimo laiką registruota nenutrūkstamo ryšio elektrokardiograma-ritmograma, duomenis fi ksuojant pagal matematinio modelio programą kompiuteryje (Vainoras, 2002). Analizuoti šie širdies ritmo ir variabilumo parametrai: širdies ritmo medianas ms; standartinis ritmo variabilumas — dispersija RR ms; standartinis širdies ritmo variabilumas procentais — RR dispersija %; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno RRj ir kito širdies ciklo trukmę ms — RR (j + 1) dispersija ms; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno (RRj) ir kito širdies ciklo trukme procentais — RR (j + 1) dispersija %. Prieš standartizuotą fi zinį krūvį (150 W) ir po jo tiriamosios atlikdavo protinio darbingumo testą (Grinienė, Vaitkevičius, 1998). Analizuotas protinio darbo intensyvumas (peržiūrėtas ženklų skaičius per 4 min), darbo tikslumas (bendras padarytų klaidų skaičius — 500 ženklų) ir produktyvumo koefi cientas Q pagal formulę Q = (a / 10) 2  / (a / 10) + b, čia a — peržiūrėtų ženklų skaičius, b — padarytų klaidų skaičius.Širdies ritmo rodiklių analizė parodė, kad po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies susitraukimų dažnis ir variabilumas, nors ir pakluso bendram kaitos darbingumui, bet savo dydžiais skyrėsi. Širdies ritmo rodikliai prieš fi zinį krūvį abiejų grupių merginų buvo panašūs. Prieš fi zinį krūvį atlikus testą abiejų grupių merginų protinio darbingumo rodiklių pokyčiai nesiskyrė, jos dirbo panašiu intensyvumu, tikslumu ir produktyvumu. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo rodikliai grįžo į pradinį lygį greičiau nei nesportuojančiųjų. Sportuojančių merginų protinio darbo intensyvumas, tikslumas ir produktyvumas po standartizuoto fi zinio krūvio atliekant testą patikimai pagerėjo, o nesportuojančiųjų — nepakito. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo ir variabilumo rodiklių grįžimas į pradinį lygį buvo susijęs su protinio darbo rodiklių pagerėjimu. Nesportuojančių merginų širdies darbo ir variabilumo lėtesnis rodiklių grįžimas į pradinį lygį po standartizuoto fi zinio krūvio jų protinio darbingumo neskatino.