Aleksandro Jogailaičio privilegija Masalskiams – tikra ar suklastota?

Abstract

XVI a. pradžioje kylant rašytinei kultūrai, susidarė sąlygos tyčinėms ar netyčinėms raštų klastotėms atsirasti. Dar Pirmajame Lietuvos Statute už valdovo raštų klastojimą buvo numatyta mirties bausmė. Tačiau raštininkai, nebijodami gresiančios bausmės, vis tiek klastodavo dokumentus. Amžinin­kai, susidūrę su klastotėmis, turėdavo imtis dokumento ekspertizės. Ne visi falsifikatai amžininkų buvo išaiškinti ir atpažinti, todėl šiandien istorikai ir istorinių šaltinių leidėjai susiduria su falsifikatais. Pasitaiko atvejų, kai istorikas neatpažįsta, nepatikrina ar nepastebi falsifikato ir jis atsiduria įvairiuose leidiniuose kaip originalas. Kartais falsifikatas publikuojamas keletą kartų, o remiantis juo, istoriografijoje atsiranda faktinių klaidų. Vienas tokių falsifikato pavyzdžių – tai Aleksandro Jogailaičio 1506 m. kovo 22 d. privi­legija Onai Masalskienei ir trims jos sūnums. Šiame straipsnyje, pasitelkus pagalbinius istorijos mokslus, tikrinant istorinius faktus, aiškinamasi, ar ši privilegija gali būti falsifikatas.