External ophthalmomyiasis: a case series

Carrillo, I.; Zarratea, L.; Suárez, Manuel; Izquierdo, Coello; Garde, A.; Bengoa, A.

doi:10.1007/s10792-012-9644-z

Cited by 15 publications

(6 citation statements)

References 5 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Fortunately oestrus ovis larvae are unable to secrete proteolytic enzymes, neither inflammation nor itself does not invade the inner parts of eye [8]. Because of the necessary food for larvae to develop is not found in human tear, larvae cannot continue life cycle and die as first stage larvae [9]. Since they hold conjunctiva with their hooks wherein their mouths and segments, death of larvae and again with the same reason irrigation of conjunctiva as the treatment is not efficient.…”

Section: Number Of Larvamentioning

confidence: 99%

Differential Diagnosis and Proper Aproach for Ophthalmomyiasis Externa: An Experience of 12 patients

Usta¹,

Karslıoğlu²,

Adanir³

2015

Eur Res J

View full text Add to dashboard Cite

To evaluate the differential diagnosis and therapy of patients who had ophthalmomyiasis externa, which is a self-limiting parasitic disease and is formed as a result of infestation of ocular surface with myiasis flies. Method. A retrospective study. Result. In our series we evaluated 12 patients attending intense eyelid edema and mimicking an acute catarrhal conjunctivitis, with symptoms of burning, stinging, itching, and increase in lacrymation as well as the sense of foreign body moving in the eye. After further biomicroscopic examination 1-2 mm size of mobile, black headed transparent larvae were seen. After mechanical removal of larvae from the eye, topical antibiotic and mild steroid drops were sufficient for improvement. Conclusion. We hereby want to emphasize the importance of careful examination and detailed anamnesis even in conjuncitivitis cases.

show abstract

Section: Number Of Larvamentioning

confidence: 99%

Differential Diagnosis and Proper Aproach for Ophthalmomyiasis Externa: An Experience of 12 patients

Usta¹,

Karslıoğlu²,

Adanir³

2015

Eur Res J

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Eggs and larvae can be transported to the ocular surface by ticks, mosquitoes, or even the patient's hands. External ophthalmomyiasis primarily involves the conjunctiva and eyelid, while internal ophthalmomyiasis occurs when larvae invade the eyeball or orbital region [4].…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

First molecular diagnosis of Oestrus ovis (Linnaeus, 1758) larvae causing conjunctival ophthalmomyiasis in Mexico City, Mexico

Olivera-Pérez,

Lagunas-Calvo,

Cortés-González

et al. 2024

Preprint

View full text Add to dashboard Cite

Purpose Human ophthalmomyiasis is a rare ocular parasitosis that results from the accidental infestation of dipteran larvae of several species, including Oestrus ovis (Linnaeus, 1758). This study aims to present the fourth documented human case of ophthalmomyiasis in Mexico, identifying the etiological agent through morphological and molecular analyses. Additionally, we investigated the phylogenetic position and genetic distances among different individuals globally characterized based on mitochondrial Cox1 sequences. Methods A total of five larval specimens were extracted from the patient's eye, with two specimens allocated for taxonomic identification and the remaining three preserved in absolute ethanol for subsequent DNA extraction. The Cox1 region was amplified and sequenced using automated Sanger sequencing. The resulting sequence was deposited in GenBank under accession number OR440699 and subjected to BlastN analysis against 35 other Cox1 sequences of O. ovis from GenBank. The identity and phylogenetic position of the strains were further explored using parsimony and maximum likelihood phylogenetic methods. Results Morphological examination of the larval specimens extracted from the patient's eye unequivocally identified them as O. ovis species. BlastN analysis and comprehensive phylogenetic investigations involving a total of 36 Cox1 sequences confirmed the taxonomic identity of the larvae. Notably, our sequence was positioned within the cluster formed by the Brazilian and two Iranian samples. This finding underscores a shared genetic ancestry among these distinct geographical isolates and provides valuable insights into the evolutionary relationships within O. ovis populations. Conclusion The presence of O. ovis infestation in Mexico City suggests potential shifts in environmental conditions favoring fly proliferation, highlighting the need for vigilance in urban healthcare settings.

show abstract

“…O.ovis pasauliniu mastu yra dažniausias oftalmomiazės sukėlėjas. Jis paplitęs šiltuose Viduržemio jūros regionuose, Azijoje ir Amerikoje [12]. A. Bakrač ir kiti atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė O. ovis sukeltos akių miazės atvejų yra užregistruoti miestuose.…”

unclassified

“…Apžiūrint akis dažniausiai yra paraudusi, galimas akies voko patinimas ir eritema [3]. Atliekant biomikroskopiją, itin reikšmingas radinys yra taškinės junginės mikrohemoragijos [12]. Lervos yra fotofobiškos.…”

unclassified

See 1 more Smart Citation

Oftalmomiazė: Paplitimas, Eiga, Diagnostika Ir Gydymas

Rašinskaitė¹,

Strupaitė-Šileikienė²,

Asoklis³

2022

Health Sciences

View full text Add to dashboard Cite

Įvadas. Oftalmomiazė arba akių miazė yra reta infekcinė akių liga, kurią sukelia dvisparnės (diptera) musių lervos. Dažniausias sukėlėjas yra O.ovis musių rūšis, paplitusi tropinėse, subtropinėse vietose ir Viduržemio jūros regione. Išskiriamos trys oftalmomiazės formos: išorinė, vidinė ir akiduobės. Simptomų sunkumas varijuoja nuo lengvo akies sudirginimo iki visiškos akies audinių destrukcijos. Ligos diagnostika remiasi lervos identifikacija akyje ar aplinkiniuose audiniuose. Organizmų pašalinimas iš akies yra pagrindinis gydymo būdas. Specifinio medikamentinio gydymo nėra, skiriama antimikrobinė ir uždegimo slopinamoji terapija, kai kuriais atvejais − antihelmintiniai vaistai. Visuotinis klimato atšilimas ir intensyvus žmonių turizmas didina šios infekcijos tikimybę Lietuvoje. Tikslas − apžvelgti literatūros duomenis apie oftalmomiazės epidemiologiją, etiologiją, diagnostikos ir gydymo būdus ir supažindinti įvairių specialybių gydytojus su šia liga. Metodai. Publikacijų paieška atlikta PubMed, UpToDate, MedScape medicininėse duomenų bazėse. Atrinkti straipsniai, kuriuose buvo aprašyti klinikiniai atvejai arba klinikinių atvejų serijos oftalmomiazės tema. Nagrinėti straipsniai nuo 1980 iki 2021 metų. Išvados. Gydytojai turėtų būti susipažinę su infekcine oftalmomiazės liga, kadangi ji sutinkama ne tik tropiniuose regionuose, bet ir Europos valstybėse, o aktyvus žmonių turizmas didina atvejų tikimybę Lietuvoje. Oftalmomiazė yra reta liga, neretai klaidingai diagnozuojama kaip alerginis ar virusinis konjunktyvitas, akies miežis, todėl itin svarbus kruopštus anamnezės surinkimas ir oftalmologinis ištyrimas, kad būtų laiku pradėtas gydymas. Išorinės oftalmomiazės gydymas yra nesudėtingas, o ligos baigtis gera. Akiduobės oftalmomiazė yra greitai progresuojanti destrukcinė akies parazitozė, todėl laiku atliktas organizmų pašalinimas apsaugo akį ir aplinkinius audinius nuo pažeidimo. Rekomenduojama pakartotinė paciento apžiūra, siekiant patikslinti, ar liga nemanifestuoja ir nėra papildomų komplikacijų.

show abstract

External ophthalmomyiasis: a case series

Cited by 15 publications

References 5 publications

Differential Diagnosis and Proper Aproach for Ophthalmomyiasis Externa: An Experience of 12 patients

Differential Diagnosis and Proper Aproach for Ophthalmomyiasis Externa: An Experience of 12 patients

First molecular diagnosis of Oestrus ovis (Linnaeus, 1758) larvae causing conjunctival ophthalmomyiasis in Mexico City, Mexico

Oftalmomiazė: Paplitimas, Eiga, Diagnostika Ir Gydymas

Contact Info

Product

Resources

About