Franzo Kafkos „Proceso“ adaptacijos Sauliaus Varno spektaklyje ir Algimanto Puipos filme Adaptations of Franz Kafka’s

Abstract

Adaptacija paprastai apibrėžiama kaip antrinė kūrinio reprezentacija toje pačioje arba kitoje medijoje (2). Dažniausiai adaptacijų šaltinis siejamas su literatūros medija. Literatūriniai darbai adaptuojami įvairiomis formomis: pasakos tampa baletais, pjesės -operomis, romanai -sceninėmis pjesėmis, pjesės -romanais ar apsakymais. Dažnai akcentuojami skirtumai tarp "ištikimos" adaptacijos, kuriose specifiniai elementai (veikėjai, kūrinio dekoracijos, kostiumai, fabula, dialogai), esantys originaliame literatūros kūrinyje, yra išsaugomi tiek, kiek tai leidžia nauja medija ir "laisvos" adaptacijos, kartais vadinamos versijomis ar interpretacijomis, kuriose, reikšmingi originalaus kūrinio elementai yra praleisti arba pakeisti visiškai nauja medžiaga (2). Rašytojo Franzo Kafkos (1883-1924) kūryba viena iš labiausiai adaptuojamų skirtingose medijose. Nuo XX a. 5 dešimtmečio sukurta daug rašytojo romanų, novelių adaptacijų kino medijoje: trumpametražių, pilnametražių vaidybinių, animacinių filmų. Kuriamos adaptacijos dramos, muzikinio, šiuolaikinio šokio teatruose. Sukurta ir interaktyvių adaptacijų -virtualios realybės projektų, vaizdo žaidimų. Lietuvoje taip pat sukurta šio rašytojo kūrybos adaptacijų (kine, dramos teatre, balete), o šiame straipsnyje sutelktas dėmesys į dviejų ankstyvojo rašytojo kūrybos laikotarpio romano "Procesas" adaptacijų analizę. Straipsnyje iš adaptacijos studijų perspektyvos analizuojamos F. Kafkos romano "Proceso" adaptacijos skirtingose medijose, koncentruojant dėmesį į adaptuojamo kūrinio naratyvo elementų transformavimą ir interpretavimą kitoje medijoje. Išsamesnei "Proceso" adaptacijų analizei pasirinkti du lietuvių autorių kūriniai tokiu pačiu pavadinimu: Sauliaus Varno spektaklis (1990) ir Algimanto Puipos filmas (1994). Analizuojant šias adaptacijas, siekiama pritaikyti teorinių adaptacijų studijų siūlomas sąvokas, priskirti klasifikacijoms bei tipams. Nagrinėjant S. Varno ir A. Puipos kūrinius, juos matyti platesniame F. Kafkos adaptacijų kontekste: išskirti jas susiejančius bruožus, identifikuoti intertekstus.