Išankstinė Inkstų Transplantacija: Vul Sk Patirtis

Abstract

SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: išankstinė inkstų transplantacija, gyvas donoras, dializė, galutinės stadijos inkstų liga. Tyrimo tikslas. Palyginti pirmųjų dvejų metų rezultatus po išankstinės inkstų transplantacijos su neišankstinės transplantacijos iš gyvo donoro rezultatais. Tyrimo medžiaga ir metodika. Retrospektyviai buvo išanalizuoti 131 paciento, kuriems 1999-2015 m. VUL SK buvo atlikta išankstinė inkstų transplantacija arba neišankstinė inkstų transplantacija iš gyvo donoro, medicininiai dokumentai. Į galutinę analizę pateko 122 pacientai. Vertinta pacientų glomerulų filtracijos greičio (apskaičiuoto pagal CKD-EPI formulę) ir proteinurijos dinamika, ūminio transplantato pažeidimo atvejai, komplikacijų, citomegalo viruso (CMV) sukeltų infekcijų, atmetimo reakcijų dažnis, transplantatų ir pacientų išgyvenamumas. Statistinė duomenų analizė atlikta "Microsoft Excel" programa (statistinės išvados atliktos remiantis Stjudento t kriterijumi ir X 2 testo funkcija), statistinio reikšmingumo lygmuo -0,05. Rezultatai. Išankstinės inkstų transplantacijos grupėje (n = 16) amžiaus vidurkis 28 ± 8 metai, vyrų ir moterų santykis 8:8. Vidutinis apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis transplantacijos metu -7,2 ± 2,3 ml/min/1,73 m 2 . Transplantacijos iš gyvo donoro grupėje (n = 106) amžiaus vidurkis 34 ± 11 metų, vyrų ir moterų santykis 65:41 (61:39 proc.). Hemodializių (99 (93 proc.)) ar peritoninių dializių (7 (7 proc.)) trukmės mediana -11 mėnesių. Ūminis inksto transplantato pažeidimas diagnozuotas 1 (6 proc.) pacientui iš išankstinės inksto transplantacijos grupės ir 7 (7 proc.) neišankstinės transplantacijos grupės pacientams. Komplikacijų (infekcijos, kuriai gydyti prireikė hospitalizacijos, kardiovaskulinių įvykių, piktybinių navikų, tyrimais įrodytos osteoporozės) dažnis grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Glomerulų filtracijos greitis (ml/min/1,73 m 2 ) po transplantacijos grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi tik pirmąjį mėnesį po transplantacijos, atitinkamai 69,7 ± 22,5 ir 61,6 ± 29,8 (p = 0,027). Proteinurijos kiekio skirtumas per dvejus metus po transplantacijos tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Išankstinės transplantacijos grupėje transplantato ir paciento dvejų metų išgyvenamumas buvo 89 proc. ir 100 proc., o neišankstinės transplantacijos -atitinkamai 91 proc. ir 98 proc. (p > 0,05). Išvados. Atlikus išankstinę inkstų transplantaciją per pirmuosius dvejus metus po transplantacijos ūminio inksto transplantato pažeidimo, komplikacijų, citomegalo viruso sukeltų infekcijų, atmetimo reakcijų dažnis ir proteinurijos kiekis nesumažėja, tačiau, palyginti su neišankstine transplantacija iš gyvo donoro, pirmąjį mėnesį po transplantacijos reikšmingai padidėja glomerulų filtracijos greitis. Transplantato ir paciento išgyvenamumas grupėse panašus. ABSTRACTKey words: preemptive kidney transplantation, living donor, dialysis, end stage renal disease. Objective. To compare results of preemptive and non-preemptive living donor kidney transplantation following two years after transplantation. Mat...