Memory for Stress-Associated acute pain

Gedney, Jeffrey J.; Logan, Henrietta L.

doi:10.1016/j.jpain.2003.11.005

Cited by 53 publications

(54 citation statements)

References 41 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…19 How the pain is experienced is also affected by attention, 20,21 anticipation, 22 and pain memories. 23 In addition, of course, the perception of pain changes in pathological states, such as inflammation or after lesion to the sensory nervous system.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Neuroimaging as a Tool for Pain Diagnosis and Analgesic Development

Wartolowska

Tracey

2009

Neurotherapeutics

View full text Add to dashboard Cite

Summary:Neuroimaging makes it possible to study pain processing beyond the peripheral nervous system, at the supraspinal level, in a safe, noninvasive way, without interfering with neurophysiological processes. In recent years, studies using brain imaging methods have contributed to our understanding of the mechanisms responsible for the development and maintenance of chronic pain. Moreover, neuroimaging shows promising results for analgesic drug development and in characterizing different types of pain, bringing us closer to development of mechanism-based diagnoses and treatments for the chronic pain patient.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Neuroimaging as a Tool for Pain Diagnosis and Analgesic Development

Wartolowska

Tracey

2009

Neurotherapeutics

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Tyrimuose akcentuojama emocijų įtaka skausmo patyrimui ir skausmo atminties formavimuisi. Emocijų ir skausmo sąsajas atminties procese vaizdžiai atspindi J. Gendey ir H. Logan 2004 m. tyrimo rezultatai [22] -žr. 1 pav.…”

Section: Skausmo Atmintisunclassified

“…Tačiau bėgant laikui negatyvios emocijos, patirtos kartu su skausmu, tarpininkauja skausmo atminties procese ir ima vyrauti. Maždaug po metų skausmas geriausiai atsimenamas pagal negatyvias emocijas, vyravusias skausmo patyrimo metu [22]. Taigi, kai negatyvios emocijos patiriamos kartu su skausmu, skausmo atmintis stiprėja, susidaro tvirtos negatyvių emocijų (taip pat ir aplinkos, situacijoje dalyvaujančių žmonių) ir skausmo sąsajos [22,23].…”

Section: Skausmo Atmintisunclassified

“…Maždaug po metų skausmas geriausiai atsimenamas pagal negatyvias emocijas, vyravusias skausmo patyrimo metu [22]. Taigi, kai negatyvios emocijos patiriamos kartu su skausmu, skausmo atmintis stiprėja, susidaro tvirtos negatyvių emocijų (taip pat ir aplinkos, situacijoje dalyvaujančių žmonių) ir skausmo sąsajos [22,23]. Skausmas ima kelti didelę baimę ir vengimo elgesį [21].…”

Section: Skausmo Atmintisunclassified

“…Skausmas neatsiejamas nuo negatyvių emocinių patirčių [22], vaikų grupėje -nuo baimės, nerimo ir vengimo elgesio [21], todėl kuriami instrumentai, skirti vertinti skausmo baimę ir šios baimės poveikį vaiko funkcionavimui [45], patiriamą stresą [46], naudojamas įveikos strategijas [15]. Kartais, ypač esant lėtiniams galvos skausmams, kaip vertinimo instrumentas naudojamas skausmo dienynas.…”

Section: Lėtinio Skausmo įVertinimasunclassified

See 2 more Smart Citations

Lėtinis vaikų skausmas biopsichosocialiniu požiūriu: samprata, įvertinimo ir gydymo strategija

Ališauskaitė

Ruževičienė

Raistenskis

et al. 2015

Medicinos Teorija Ir Praktika

View full text Add to dashboard Cite

Reikšminiai žodžiai: lėtinis vaikų skausmas; biopsichosocialinis modelis; daugiadalykė gydymo komanda. Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris tęsiasi ar vis pasikartoja 3 mėnesius ir ilgiau. Lėtinis vaikų skausmas Lietuvoje yra mažai nagrinėjama tema, nors tokiais skausmais, kaip rodo įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenys, skundžiasi nuo penktadalio iki pusės 8–16 metų vaikų populiacijos. Patiriant lėtinį skausmą, reikšmingai nukenčia vaiko ir jo šeimos fizinė, psichologinė ir socialinė gerovė, o ilgas ir dažnai nesėkmingas skausmo priežasties ieškojimas ir gydymas tampa didele našta visuomenei. Straipsnio tikslas – remiantis užsienio mokslinės literatūros analize, apibendrinti Lietuvoje vangiai tyrinėjamo lėtinio vaikų skausmo aktualijas, pristatant biopsichosocialinę lėtinio skausmo sampratą ir fizinius, psichologinius bei socialinius aspektus įtraukiančias gydymo strategijas. Išanalizavus užsienio literatūroje pateiktus duomenis nustatyta, jog lėtinį skausmą svarbu suprasti ir identifikuoti, jį vertinti bei gydyti remiantis biologiniais ir psichologiniais aspektais ir atsižvelgti į socialinį lėtinį skausmą patiriančio vaiko ir jo šeimos funkcionavimą bei gyvenimo kokybę. Vaikų lėtinio skausmo gydymui reikalinga daugiadalykė komanda, įtraukianti gydytoją (anesteziologą, pediatrą ar vaikų neurologą), psichologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, socialinį darbuotoją, medicinos slaugytoją. Medikamentinis gydymas lėtinį skausmą patiriantiems vaikams retai yra pakankamai veiksmingas, tad rekomenduotinas tik kai kurių skausmų atvejais. Bene svarbiausia dalis gydant lėtinį skausmą tenka psichologinėms intervencijoms – kognityvinei elgesio terapijai (angl. Cognitive Behaviour Therapy, CBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijai (angl. Acceptance Commitment Therapy, ACT), relaksacijoms, psichoedukacijai.

show abstract