On the approach to one weight concept in mechanics

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš svorio sąvokos apibrėžimų, kuris remiasi kūną veikiančios Žemės traukos jėgos F išskaidymu į du komponentus - įcentrinę jėgą ir svorio jėgą. Nors šitoks apibrėžimo būdas mokslinėje-teorinėje literatūroje pasitaiko gana retai, elementarioje mechanikoje jis vis labiau įsigali; jis priimtas ir vidurinių mokyklų fizikos vadovėliuose. Straipsnyje parodyta, kad šitoks jėgos F išskaidymas į du vektorius - vadinasi, ir juo paremtas kūnų svorio apibrėžimas,- ne visada yra galimas inercinėje atskaitos sistemoje, kuri tik ir nagrinėjama vidurinės mokyklos fizikos kurse; tiksliai nurodytos tos sritys, kur šis išskaidymas nustoja prasmės, ir tos, kur juo galima naudotis. Norint pateikti teisingą kūnų, esančių bet kurioje Žemės vietoje, svorio apibrėžimą, atitinkantį, be to, III Generalinės konferencijos matų ir saikų klausimais (1901 m.) deklaraciją, yra būtina - bent tose Žemės srityse, kur minėtasis išskaidymas netenka prasmės,- įvesti neinercinę atskaitos sistemą, susietą su besisukančia Žeme.