This paper deals with the metaphysical basis of creative communication in the society and the creative city and seeks to uncover the metaphysical grounds of the practical issues we currently face in our everyday academic life and economy. The focus is on the metaphysics of genius and also on former Christian metaphysics of creation from nothing and the importance of individual will as the predecessors of genius. Both Western rationalism as manifested in definite boundaries of sciences and the irrationalism as manifested in metaphysics of genius still shape the framework of our current thought and polemics relating to copyright and patent law, the communication (collaboration) of sciences and arts. After rooting the practical problematic in its metaphysical context, this paper provides a Heideggerian reworking of Western metaphysics to shape an original ontology which is to shape practice in time to come. The notion of ecstatic time itself proves to be of key importance to original creativity. Santrauka Straipsnyje tiriamas kūrybinės komunikacijos visuomenėje ir kūrybinio miesto metafizinis pamatas, taip pat siekiama atrasti praktinių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame kasdienybėje ir ekonomikoje, metafizinius pagrindus. Susitelkiama į genijaus metafiziką ir ankstesnę krikščioniškąją kūrimo iš nieko metafiziką, taip pat ir į individualios valios svarbą kaip genialumo sampratos pirmtakus. Vakarų racionalizmas, kurio viena iš apraiškų yra apibrėžtos mokslų ribos ir iracionalizmas,o jo apraiška yra genijaus metafizika, vis dar nustato mūsų šiandienės minties bei polemikos rėmus autorių ir patentų teisių, mokslų ir menų komunikacijos (t. y. bendradarbiavimo) klausimais. Ištyrus praktinės problematikos metafizinį kontekstą, pateikiama haidegeriškoji Vakarų metafizikos pertvarka, siekiant suformuoti originalią ontologiją, kurios tikslas – formuoti praktiką ateityje. Parodoma, kad pati ekstatinio laiko samprata yra itin reikšminga originaliam kūrybiškumui.