Planifier les trames vertes dans les aires urbaines : une alliance à trouver entre paysagisme et écologie

Toublanc, Monique; Bonin, Sophie

doi:10.4000/developpementdurable.9347

Cited by 16 publications

(12 citation statements)

References 12 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…La politique de la TVB a été développée dans un contexte de dégradation des habitats pour les espèces, d'artificialisation et de fragmentation du territoire. Elle s'inscrit dans la continuité de travaux scientifiques en écologie du paysage (Forman et Gaudron, 1986 ;Burel et Baudry, 1999 ;Clergeau et Désiré, 1999) (Chaurand, 2017, p. 391), ainsi que la mise en lien avec les objectifs de qualité paysagère (Toublanc et Bonin, 2012). Cela suppose le déploiement d'une méthodologie particulière.…”

Section: Paysage Biodiversité Et Planification Urbaine Des Réglementunclassified

Saisir les liens entre trame bleue, paysages de l’eau et projets urbains

Rivière-Honegger

Servain

Armani³

et al. 2019

paysage

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

Section: Paysage Biodiversité Et Planification Urbaine Des Réglementunclassified

Saisir les liens entre trame bleue, paysages de l’eau et projets urbains

Rivière-Honegger

Servain

Armani³

et al. 2019

paysage

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…parkways) -plačias, medžiais apsodintas promenadas judėjimui mieste. Tai buvo daroma siekiant užtikrinti patogų miesto parkų lankymą ir sukurti sisteminius ryšius tarp įvairių miesto želdynų (Toublanc 2012).…”

Section: Miesto Ir Jo žEldynų Raida Xix-xx Amžių Sandūrojeunclassified

“…Didelių miestų transformacijos ir industrializacijos akivaizdoje J. C. N. Forestier savo 1908 m. knygoje tvirtina, kad apie miestų plėtrą reikia pradėti galvoti nuo "parkų sistemos, kuri sujungia labai įvairias, skirtingo dydžio ir mastelio erdves, pradedant nuo didelių draustinių ir saugomų teritorijų iki rekreacijai skirtų aikštelių, einant per "aveniu-promenadas", priemiesčio parkus, didelius miesto parkus, mažus parkus, kvartalų sodus" (Le Dantec 1996). Ši klasifikacija api-ma ne tik miesto parkus ir sodus jų klasikiniu supratimu, bet taip pat tokias teritorijas kaip miškas, pievos, upės, slėniai, kalvos (uolos), kurios, kaip teigia J. C. N. Forestier, "ateityje jas panaudojant kaip miesto gamtinius struktūrinius elementus, galėtų duoti daug naudos" (Forestier 1908;Toublanc 2012). J. C. N. Forestier pastebi laisvų (neužstatytų) erdvių ir miesto parkų trūkumą ir priešinasi betvarkei, susijusiai su spekuliacija laisva žeme.…”

Section: Miesto Ir Jo žEldynų Raida Xix-xx Amžių Sandūrojeunclassified

“…Žaliasis tinklas pirmiausia suprantamas kaip miestų plėtotės struktūrinė priemonė, naudojama urbanistinių struktūrų sisteminiam perskyrimui žaliosiomis struktūromis. Žiūrint iš urbanistinių funkcijų taško, žaliasis tinklas tarnauja socialiniams tikslams: suteikia kokybišką kasdieninį kraštovaizdį ir visame mieste tolygiai išdėstytas, gyventojams tarnaujančias gamtines rekreacines erdves (Toublanc;Bonin 2012).…”

Section: Modernizmo Ir Postmodernizmo Laikotarpiaiunclassified

See 1 more Smart Citation

Kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveika

Deveikienė¹

2018

View full text Add to dashboard Cite

Reziumė Šiuolaikiniame moksle ir praktikoje kraštovaizdžio architektūros kompetencijų sričiai priskiriami vis sudėtingesni miesto tvarkymo, atnaujinimo ir vystymo uždaviniai. Miestas yra daugiafunkcinis organizmas, todėl planuotojai, urbanistikos bei kraštovaizdžio mokslininkai ieško būdų, kaip kartu spręsti iškylančius tarpdisciplininius klausimus, kurių centre, be abejo, yra žmonių gerovės poreikiai. Disertacijoje nagrinėjama kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos tema. Tyrimu ieškoma atsakymų, kaip kraštovaizdžio architektūra gali būti naudinga siekiant tvaraus gamtos ir miesto sambūvio, kas sudaro kraštovaizdžio architektūros kūrybos lauką miesto aplinkoje bei, kas lemia kraštovaizdžio architektūros priemonių raišką urbanistiniame kraštovaizdyje. Tyrimo tikslas-atskleidžiant kraštovaizdžio architektūros raidą ir vaidmenį mieste, sukurti tvaraus vystymosi principais paremtą kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos optimizavimo metodinį modelį. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai. Įvade pristatoma disertacijoje nagrinėjama problema, jos aktualumas, tyrimo objektas, darbo metodai, naujumas, ginamieji teiginiai ir darbo struktūra. Pirmajame skyriuje aptariama kraštovaizdžio architektūros sampratos evoliucija, kraštovaizdžio architektūros profesinės veiklos laukas, kraštovaizdžio architektūros raiška XIX-XXI amžių urbanistiniuose procesuose. Analizuojami ir apibendrinami kraštovaizdžio ir urbanistikos sąsajų mokslinių tyrimų aspektai bei miesto aplinkos tyrimų metodai. Antrajame skyriuje kuriami kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos tyrimo metmenys. Tiriami šešių Lietuvos miestų bendrųjų planų sprendiniai gamtinio karkaso ir želdynų sistemos vystymo ir kraštovaizdžio architektūros aspektu, analizuojama Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomonė dėl kraštovaizdžio architektūros vaidmens miesto kūrime. Sudaromas kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos tyrimo modelis: nustatomi pagrindiniai optimalios sąveikos principai, sudaroma tvarumo ir ekologinės etikos principais grįsta trinarė tyrimo kriterijų sistema. Trečiajame skyriuje pristatomas kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos optimizavimo metodinis modelis, kuriame sąveikos tyrimo rezultatai interpretuojami ir konceptualizuojami taikant kraštovaizdžio architektūros metodus. Aptariamos sąveikos optimizavimo metodinio modelio mokslinio ir praktinio pritaikymo ekonominės, teisinės ir tvaraus miesto planavimo sąlygos. Disertacijos tema paskelbti penki straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir trys kituose recenzuojamuose leidiniuose. Be to, disertacijos tema perskaityti šeši pranešimai ir pristatytas vienas stendinis pranešimas Lietuvos bei kitų šalių mokslinėse konferencijose.

show abstract

“…Les territoires agriurbains en Île-de-France : entre paysage ordinaire, paysa.. Toublanc et Bonin, 2012),. l'agriculture souhaitée dans le SDRIF de 2013 est caractérisée et placée notamment sous le signe de la proximité.…”

unclassified