2016 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Pasikeitus politinei šalies santvarkai, pasikeitė miestų planavimo principai, tačiau kolektyviniai sodai išliko "pilkąja zona" kurioje ir toliau reiškėsi netipiniai urbanizacijos procesai. Tekste keliama prielaida, kad šis reiškinys yra Sovietų Sąjungai būdingų kultūrinių, politinių ir socialinių procesų rezultatas, o šio eksperimento palikimas Lietuvoje suformavo specifinę gyvenamąją terpę, kurioje vyrauja neformalaus urbanizmo praktikos. Straipsnyje glaustai atskleidžiamos kolektyvinio sodo idėjos atsiradimo aplinkybės, šios idėjos santykis su realia projektavimo ir statybos praktika Lietuvoje, bei minėto proceso įtaka šių dienų gyvenamajai aplinkai.
MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIAReikšminiai žodžiai: kolektyviniai sodai, urbanistikos istorija, utopija, posovietinės miestų transformacijos, neformali ekonomika, neformalus urbanizmas, užmiesčio namas.
ĮvadasPasibaigus Antrajam pasauliniam karui Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (Sovietų Sąjunga) susidūrė su keletu iššūkių. Vienas jų buvo nuolatinis maisto produktų stygius, kitas -auganti būtinybė pademonstruoti socializmo kaip dominuojančios ideologijos pagrįstumą, todėl ryškus kasdienio gyvenimo pagerėjimas buvo neišvengiamas (Crowley, Reid 2010). Vienu iš tokio pagerėjimo simbolių galima būtų laikyti ir kolektyvinius sodus, nuklojusius, ko gero, visų Sovietinių respublikų miestų pakraščius. Taigi, kolektyviniai sodai yra Sovietų Sąjungai būdingų kultūrinių, politinių ir socialinių procesų rezultatas, o šio eksperimento palikimas Lietuvoje suformavo specifinę gyvenamąją terpę. Ši terpė sovietmečiu buvo viena iš nedaugelio galimybių reikštis nuslopintam privačios nuosavybės poreikiui. Pakitus politinei šalies santvarkai, pasikeitė ir miestų planavimo principai, tačiau kolektyviniai sodai iki šių dienų išliko "pilkąja zona", kurioje vyksta netipiniai urbanizacijos procesai, būdingi būtent Sovietinio bloko šalims.Šis straipsnis yra skirtas kokybinei kolektyvinio sodo reiškinio analizei -siekiama suprasti, kodėl ir kaip šis reiš-kinys atsirado bei vystėsi. Pasitelkus turinio lyginamąją analizę, straipsnyje siekiama ne tik parodyti priežastinius ryšius tarp kultūrinės sovietmečio aplinkos, ekonominės situacijos ir teisinio reguliavimo, bet taip pat ieškoti iki šių dienų besikartojančių tendencijų. Keliama prielaida, kad nors ideologiškai kolektyvinio sodininkavimo idėja neatsiejama nuo bendruomeniniu pagrindu paremtų santykių, visgi realybėje tokios miesto teritorijos tiek sovietmečiu, tiek ir šiomis dienomis yra individualizmo ir neformalių procesų raiškos laukas, su kuriuo siejamas nuolatinis teisinio reguliavimo ir realios miesto vystymosi praktikos nesuderinamumas.Straipsnį b...