The Big Data Game

Abstract

This article looks at how games and play contribute to the big data-driven production of knowledge in High-Energy Physics, with a particular focus on the Large Hadron Collider (LHC) at the European Organization for Nuclear Research (CERN), where the author has been conducting anthropological fieldwork since 2014. The ludic (playful) aspect of knowledge production is analyzed here in three different dimensions: the Symbolic, the Ontological, and the Epistemic. The first one points towards CERN as place where a cosmological game of probability is played with the help of Monte-Carlo simulations. The second one can be seen in the agonistic infrastructures of competing experimental collaborations. The third dimension unfolds in ludic platforms, such as online Challenges and citizen science games, which contribute to the development of machine learning algorithms, whose function is necessary in order to process the huge amount of data gathered from experimental events. Following Clifford Geertz, CERN itself is characterized as a site of deep play, a concept that contributes to understanding wider social and cultural orders through the analysis of ludic collective phenomena. The article also engages with Peter Galison's idea of the trading zone, proposing to comprehend it in the age of big data as a Playground. Thus the author hopes to contribute to a wider discussion in the historiographical and social study of science and technology, as well as in cultural anthropology, by recognizing the ludic in science as a central element of understanding collaborative knowledge production.

Didžiųjų Duomenų Naudojimas Klientui Pažinti / Model of the Big Data Use for Customer Cognition

“…Didieji duomenys plačiai taikomi įvairiose tradicinėse verslo ir mokslo srityse: prekyboje, medicinoje, fizikoje, bet evoliucionuojant technologijoms atsirado naujų taikymo galimybių (Langkafel, 2016;Dippel, 2017; Jinjiang ir Xueling, 2016). Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje aptarinėjamas didžiųjų duomenų naudojimas neuromarketingo srityje (Stanton, Sinnott-Armstrong ir Huettel, 2017; Boksem ir Smidts, 2015).…”

“…Taip pat didieji duomenys tapatinami su skaitmenine revoliucija, kuri, manoma, iš esmės pakeis tai, kaip konkuruoja ir veikia verslo įmonės. Dabar vykstantys pokyčiai apima didžiuosius duomenis įmonės viduje ir išo-rėje: struktūruotus ir nestruktūruotus, kompiuterinius, internetinius ir mobiliuosius duomenis, kurie leidžia pateikti objekto istorinę apžvalgą ir ateities prognozes.Didieji duomenys plačiai taikomi įvairiose tradicinėse verslo ir mokslo srityse: prekyboje, medicinoje, fizikoje, bet evoliucionuojant technologijoms atsirado naujų taikymo galimybių (Langkafel, 2016;Dippel, 2017; Jinjiang ir Xueling, 2016). Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje aptarinėjamas didžiųjų duomenų naudojimas neuromarketingo srityje (Stanton, Sinnott-Armstrong ir Huettel, 2017; Boksem ir Smidts, 2015).…”