The link between optic neuritis and multiple sclerosis. Literature review

Abstract

Optinio neurito ir išsėtinės sklerozės ryšys nagrinėjamas dėl abi šias patologijas siejančių centrinėje nervų sistemoje vyraujančių demielinizacijos ir neurodegeneracijos procesų. Tiek vienos, tiek kitos ligos atvejų vyksta imuninio atsako sukeltas mielininio dangalo, o vėliau ir aksonų, pažeidimas, lemiantis negrįžtamą neurologinių funkcijų sutrikimą. Šie procesai vyksta jauname amžiuje, todėl ankstyva ligos diagnostika ir jos suvaldymas turi reikšmės pacientų neurologinei funkcijai ir gyvenimo kokybei išsaugoti. Optinis neuritas gali pasireikšti kaip pirma išsėtinės sklerozės ataka, tad, tinkamai atpažinus jam būdingus simptomus ir nuodugniai įvertinus oftalmologinės bei neurologinės patologijos požymius, patikimiausiais tyrimo metodais galima ne tik nustatyti regos sutrikimų priežastį, bet ir numatyti tikimybę susirgti išsėtine skleroze. Deja, net ir išaiškinus, kad pacientas turi didelę riziką ateityje sirgti šia demielinizuojančia liga, nustačius optinį nervo uždegimą ar kitus išsėtinei sklerozei būdingus simptomus, priemonių sustabdyti ligos progresavimą kol kas nėra. Šiuo metu laikomasi principo ūmaus optinio neurito epizodui suvaldyti skirti intraveninius ir geriamuosius gliukokortikoidus, intraveninį imunoglobuliną, gydomąsias plazmaferezes. Tokio gydymo efektyvumas išlieka diskutuotinas, todėl tiriamos naujos medžiagos, kurių pritaikymas padėtų apsaugoti nuo tolesnio nervinio audinio pažeidimo ir skatintų remielinizacijos procesus. Šiame straipsnyje aptariama optinio neurito epidemiologija, etiologija, patogenezė, pagrindiniai klinikos aspektai, diagnostikos bei gydymo galimybės ir ryšio su išsėtinės sklerozės išsivystymu vertinimas.