Untitled

Abstract

Anotacija. Korupcijos žala valstybės ekonomikos plėtrai yra neginčijama ir kartu sunkiai apibrėžiama, nes ji sklinda paslapčia, ir tik jos pasekmės išnyra į paviršių. Šešėlį korupcijai suteikia viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų, būtinų šiuolaikinės visuomenės funkcionavimui, vidinės ir tarporganizacinės procesų grandinėsjeigu jos yra netinkamai sudėliotos ir prižiūrimos. Žiūrint iš bendrinių valstybės interesų perspektyvos, galima teigti, kad korupcija kelia grėsmę normaliam jos funkcionavimui. Kova su korupcijos reiškiniais turi būti vienu iš pagrindinių valstybės uždavinių, siekiant užtikrinti viešąjį saugumą, todėl Lietuva priima tam tikrus įstatymus ir programas, pvz., Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa 2015-2025 m. Tačiau jų realizavimas reikalauja "imtis visapusiškos ir ilgalaikės kovos su korupcija kampanijos", kaip tai nurodė 2020 m. Ekonominės laisvės indekso sudarytojai (žr. žemiau). Taigi, straipsnio autorė pateikia hipotezę, kad viena iš veiksmingų priemonių kovoje su korupcija yra pavienių viešų ir privačių organizacijų, kaip vienos visuomenės procesų grandinės dalių, vadovų atsakomybės už organizacijos rizikų, tai pat ir korupcinių rizikų, valdymą įteisinimas. Straipsnio tikslas yra parodyti, kad, pirma, teisės atitikties valdymo sistemos tampa privalomomis elgesio taisyklėmis vis didesniam skaičiui žmonių, sukurdamos naują reguliavimo sferą, standartų rinkinį, papildantį tradicines normatyvines sistemas, tokias kaip įstatyminė teisė, o, antra, baudžiamosios teisės požiūriu teisės atitikties valdymo sistemos tampa svarbia įmonės nusikaltimų, įskaitant korupciją, prevencijos priemone, galinti padėti atskirti, kam panaikinti ar sušvelninti juridinių asmenų ir jų vadovų civilinę ar baudžiamąją atsakomybę dėl netinkamos įmonės priežiūros ir kontrolės. Siekiant šio tikslo, buvo atliktos teisinių dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, panaudoti alternatyvų ir loginės analizės bei atskirų šį klausimą reglamentuojančių teisinių normų palyginimo metodai. Straipsnyje pristatoma Vokietijos praktika, taikanti prevencines priemones, užtikrinančias efektyvų viešojo ir privataus sektoriaus dalyvių darbą: teisinis reikalavimas implementuoti teisės atitikties valdymo sistemas įmonėje, siekiant minimizuoti su korupcija susijusias rizikas, bei iš to kylanti juridinių asmenų ir jų vadovų atsakomybė dėl netinkamos priežiūros, taip pat aptartas klausimas, kad Lietuvoje egzistuoja panašios teisinės galimybės formuoti tokią praktiką. Atsižvelgiant į Vokietijos ir tarptautinį patirtį, Lietuvos teisės aktų leidėjui siūloma apsvarstyti galimybė dėl įstatymų projektų, susijusių su skaidrumo viešajame ir privačiame sektoriuje nuostatomis, įpareigojančiomis tiesiogiai per įstatymus ar teismų praktiką reikalauti įsteigti teisės atitikties valdymo sistemas organizacijoje, siekiant sumažinti riziką, įskaitant ir su korupcija susijusią riziką, ir tuo užtikrinti priežiūros ir kontrolės funkcijas, bei numatyti vadovo atsakomybę už tokių sistemų neimplementavimą ar nepakankamą įmonės priežiūrą...