A Longitudinal Perspective on Differentiation of Self, Interpersonal and Psychological Well-Being in Young Adulthood

Abstract

The over-time relationship between differentiation of self and interpersonal and psychological well-being was examined in a sample of young adults in order to test the hypothesis that greater differentiation of self-that is, lower emotional reactivity, better capacity to take an ''I'' position in relationships, less emotional cutoff, and lower fusion with others-predicted greater interpersonal and psychological health. Results of hierarchical regression analyses confirmed that greater Time 1 differentiation of self predicted lower Time 2 psychological and interpersonal distress after controlling for Time 1 distress levels. Further, canonical correlation analyses revealed several significant patterned associations between aspects of differentiation of self and specific interpersonal problems. Implications for family interventions are discussed.

Spanish Adaptation Of The Differentiation Of Self Inventory-Revised (DSI-R)

“…Of the various constructs that compose Bowen Theory, differentiation of self is the most critical to mature development and psychological health. Higher levels of differentiation of self have been linked with better psychological adjustment in adulthood (e.g., Bray, Harvey & Williamson, 1987;Greene, Hamilton & Rolling, 1986;Jenkins, Buboltz, Schwartz & Johnson, 2005), greater capacity for emotional self-regulation, self regulation of attention and behavior, adult attachment security (e.g., Skowron & Dendy, 2004;Skowron, Holmes & Sabatelli, 2003;Thorberg & Lyvers, 2006;Wei, Vogel, Ku & Zakalik, 2005), and fewer psychological symptoms and relationship difficulties (e.g., Bartle-Haring, 1997;Bartle-Haring & Gregory 2003;Peleg, 2002;Schwartz, Thigpen & Montgomery, 2006;Skowron, 2000;Skowron & Friedlander, 1998;Skowron, Stanley & Shapiro, 2009). Studies have also shown that higher levels of differentiation of self are linked to greater marital satisfaction among heterosexual and same-sex couples (e.g., Kosek, 1998;Montes-Berges, 2009;Parsons, Nalbone, Killmer &Wetchler, 2007;Peleg, 2008;Skowron, 2000;Spencer & Brown, 2007), and adults who report greater differentiation of self are at lower risk for engaging in child abuse and other forms of family violence (Skowron, Kozlowski, & Pincus, 2010;Skowron & Platt, 2005).…”

Interconnection Between Adolescents Identity Formation, Relationships with Parents, Differentiation of Self and Satisfaction with Life

“…Tai patvirtina moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad santykiai šeimoje ir tėvų savidiferenciacijos lygis reikšmingai veikia vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichikos sveikatą. Tėvų savidiferenciacijos lygis siejasi su paauglių patiriamu socialiniu nerimu (Peleg, 2005) (Skowron et al, 2009). Kadangi pasiektas identitetas paauglystėje taip pat siejamas su psichologine gerove, sveikata, sėkminga žmogaus raida ir, atsižvelgiant į santykių šeimoje įtaką paauglio raidai, galima kelti prielaidą, kad savidiferenciacija taip pat galėtų sietis su identiteto krizės sprendimu ar būti tarpiniu veiksniu, nulemiančiu socialinių sąveikų poveikį identiteto formavimuisi.…”

“…Pasak M. Boweno (1978), žmonėms, turintiems žemą savidiferenciacijos lygį, yra sunku atskirti savo mintis ir emocijas nuo kitų asmenų, todėl jie yra linkę patirti daugiau nerimo bei dažnai pasižymi prastesniais psichikos sveikatos rodikliais (Jenkins et al, 2005;Skowron, Dendy, 2004;Skowron et al, 2009). Dėl prastesnio gebėjimo atskirti savo mintis ir jausmus nuo kitų tiek paaugliui, tiek jo tėvams yra sunkiau rasti konstruktyvių būdų, kaip spręsti kylančius konfliktus ir efektyviai bendrauti tarpusavyje.…”

“…Tėvų savidiferenciacijos lygis siejasi su paauglių patiriamu socialiniu nerimu (Peleg, 2005), nerimastingumu ir depresiškumu (Manzi et ISSN 1392-639X E-ISSN 2351 Ugdymo psichologija / 2014, t. 25 al., 2006), paauglių romantinių santykių kokybe ateityje (Holman, Busby, 2011) ir akademiniais pasiekimais (Skowron, 2005) bei geresniais tėvų ir vaikų santykiais (Skowron et al, 2010). Aukštesnė savidiferenciacija, kaip ir pasiektas identiteto jausmas, siejasi su daugeliu psichikos sveikatos rodiklių, tokių kaip didesnė psichologinė gerovė (Wright, 2009), geresnis gebėjimas išlaikyti emocinį stabilumą ir nusiraminti, mažesnis nerimastingumas (Skowron, Dendy, 2004), gebėjimas kurti ir palaikyti tenkinančius tarpasmeninius santykius (Skowron et al, 2009). Kadangi pasiektas identitetas paauglystėje taip pat siejamas su psichologine gerove, sveikata, sėkminga žmogaus raida ir, atsižvelgiant į santykių šeimoje įtaką paauglio raidai, galima kelti prielaidą, kad savidiferenciacija taip pat galėtų sietis su identiteto krizės sprendimu ar būti tarpiniu veiksniu, nulemiančiu socialinių sąveikų poveikį identiteto formavimuisi.…”

Well-Being and Distress in Mothers of Two-Year-Old Singletons and Twins

“…Higher self-differentiation is associated with higher well-being (Skowron, Stanley, & Shapiro, 2009), and with lower psychological stress (Tuason & Friedlander, 2000), social anxiety, and physiological symptoms (Pelg-Popko, 2002). However, to the best of our knowledge, no previous study has examined the relationship between self-differentiation and psychological well-being and distress in mothers of young children.…”