Kol buvo eksploatuojama Ignalinos AE, daugelis Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos (BĮSL) mokslinių tyrimų buvo nukreipta branduolinių elektrinių saugos klausimams spręsti. Nuo 2006 m. LEI įsitraukė į mokslinius tyrimus, susijusius su branduolių sintezės tematika. Branduolių sintezė – tai procesas, kurio metu susijungia du lengvi branduoliai, pavyzdžiui, vandenilio izotopai deuteris ir tritis, sudarydami naują helio branduolį, o šio proceso metu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Toks procesas vyksta ir žvaigždėse, o pasaulio mokslininkai sprendžia, kaip jį būtų galima suvaldyti ir pritaikyti Žemėje. Jei 2006 m. LEI vykdė tik nedidelį projektą, susijusį su vienu iš ITER reaktoriaus saugos aspektų, tai vėliau LEI BĮSL mokslininkai plėtė savo veiklos apimtis ir įsitraukė į naujas tyrimų sritis: neutronų pernašos procesų tyrimai, įrangos patikimumo tyrimai, įvairių konstrukcijų struktūrinio vientisumo tyrimai, t. t. Jau 2013 m. kartu su kitais Europos mokslinių tyrimų centrais LEI BĮSL dalyvavo rengiant kelrodį, kaip iki 2050 m. pasiekti, kad energija būtų gaminama ir branduolių sintezės įrenginiuose. Šis kelrodis tapo pagrindu parengti programos „Horizontas 2020“ EUROfusion projektą, kurio koordinatorius yra Vokietijos mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Makso Planko Plazmos fizikos institute (Max-Planck Institut für Plasmaphysik). Tai pirmasis ir didžiausias ne tik finansiniu indėliu, bet ir ambicingumu Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos projektas. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama kiekviena iš tematikų, kuriose LEI BĮSL vykdė ir vykdo tyrimus nuo 2006 m. Straipsnio pabaigoje pateikiamas LEI mokslininkų paskelbtų pagrindinių publikacijų branduolių sintezės tematika sąrašas.
